Naktys keičia likimus (Nereliai Retai Keliama)

Ketvirta dalis

Pasibaigus pamokoms iškart nuėjau į mišką. Labai troškau ten surasti vilką, su kuriuo kalbėjausi ryte. Galbūt aš iš proto išsikrausčiau, tačiau vis tiek troškau sutitikti tą vilką. Miške susiradau medį, į kurį būtų patogu įlipti, ir įsitaisiusi jam ant šakos pradėjau laukti.
Medyje prabuvau daugiau nei tris valandas. Vilkas nepasirodė. Arba jo čia tikrai nėra, arba jis tyčia vengia manęs, pamaniau. O gal tai aš buvau per daug užsigalvojau ir jo net nepastebėjau...? Na, kaip bebūtų, jau laikas eiti namo.
Išlipau iš medžio ir jau norėjau eiti, kai man iš kairės šmėstelėjo rusvas vilkas. Jis, regis, manęs nematė. Iš pradžių aš norėjau sekti paskui jį, bet po akimirkos nusprendžiau, jog neverta. Išsitraukiau telefona ir paskambinau Veronikai. Nutariau patikrinti ar Nojaus draugas Lukas gali būti vilkas.
Po kelių sekundžių atsiliepė pavargęs balsas:
- Alio? Arija? Tai tu? - Tai buvo ne Veronika, o jos brolis.
- Labas, - tyliai ištariau, - kur tavo sesuo?
- Ji šokių repeticijoje. Juk abi lankote tuos pačius šokius. O kodėl tu ne ten?
Šokių mokykla! Kaip galėjau pamiršti?! Sužinojusi, kad ten nebuvau mama tikrai neapsidžiaugs...
- Skauda galvą, - sumelavau, - na, bet tai nesvarbu. Norėjau kai ko paprašyti. Gal gali patikrinti ar Lukas namuose? Tik nieko neklausinėk, prašau...
- Lukas? Jis čia, su manimi.
- Ar ilgai jis su tavimi?
- Gal pora valandų....
- Gerai. Tik nesakyk jam, kad to klausiau. Ir Veronikai nesakyk, kad skambinau. Tiesiog pamiršk tai, gerai? - žinojau, jog tai nuskambėjo keistai, bet neturėjau kito pasirinkimo. Negalėjau leisti kam nors sužinoti apie vilką, nes būčiau praradusi galimybę su juo susitikti dar kartą ir sužinoti visus atsakymus...
- Taip, žinoma... - Nojus tikriausiai pamanė, kad man galvoj negerai.
- Ačiū.... - ištariau ir greitai padėjau ragelį...

Baigusi pokalbį lengviau atsikvėpiau. Nojus draugas nėra vilkas ir vilkolakiai neegzistuoja! O geriausia tai, jog visa ši painiava tėra nesusipratimas! Ir kaip man į galvą galėjo šauti tokia paika mintis?! Tikriausiai, kaip visuomet visko prisigalvojau.
Žinoma, dar yra tas kalbantis vilkas, bet tą akimirką man tai nerūpėjo. Buvau laiminga, kad viską išsiaiškinau...
Deja, mano laimė truko vos keletą akimirkų, nes įvyko tai, ko mažiausiai tikėjausi...

Nu ką, sudominau? Laukiat tęsinio??? Spauskit vote☆ ir bus nauja dalis!