Naktys keičia likimus (Nereliai Retai Keliama)

Dvidešimt šešta dalis

Arijos pov.

Pabaudau anksti ryte nuo savo sapno. Jame aš laikiau šviesiaplaukės moters ranką ir verkiau. Nepažystu jos, bet sapne vadinau "mama". Tai dar labiau pablogino faktą, kad ji gulėjo kraujo klane...
Taip pat pamenu ir Dereką. Jis bandė guosti mane ir žadėjo deramai ją palaidoti...
Man ramybės nedavė daugybė klausymų: Kodėl ji mirė? Ar tada ir sutikau prisijungti prie gaujos? Ar tai tik sapnas, ar prisiminimas? O jei prisiminimas - ar mano atmintis sugrįžta?

Mąstydama kelias valandas slampinėjau po stovyklą,  kol išgirdau balsus. Tai buvo Šarlotė, Aidenas, ir Aideno brolis. Jie grįžinėjo iš miško.
- Sveiki, - pasisveikinau.
- Labas, - atsakė visi.
- Ne per anksti medžioti? - pasidomėjau.
Jie susižvalgė.
- Kristina... mes nemedžiojome... - pratarė Šarlotė, - mes...
- Derekas liepė surasti tuos 3 kūnus, todėl mes nuvykome į namą, kuriame tu buvai, - paaiškino Aidenas, - mums pasitarnavo puiki Šarlotės uoslė, - pridūrė ir mergina šyptelėjo.
- Ten radome ne mažai jų kraujo, - tęsė už brolį Aidenas, - Bet kur lavonai?
- Žinot, prieš išvykdami galėjote paklausti šio klausimo, - perverčiau akis ir paaiškinau, - aš pati jais atsikračiau.
- Esi tikra, kad jų neras?
- Du kūnus paskandinau, kitą užkasiau miške, - paaiškinau, - juos rasti galima nebent išvertus visą mišką aukštyn kojom arba išdžiovinus upę, - dar kartą perverčiau akis.
- Kitą kartą, prieš vykdami į tokią "misiją" pasikalbėsime su tavimi, - suniurzgė Aideno brolis ir aš nusijuokiau.

Po kelių dienų 

Šios kelios dienos buvo tokios, kaip visada. Aš ir Sofi grįžome prie įprastinio trenruočių grafiko. Apie pastarūjų dienu įvykius, regis, visi pamiršo. Viskas vyko kaip anksčiau.

Vieną vakarą pavargusi po treniruočių nuėjau į savo palapinę. Ant mano lovos gulėjo nedidelis lapelis. Ant jo buvo dailiai užrašyta "Kristinai". Atverčiau jį ir ėmiau skaityti žinutę.
Šianąkt, prie skardžio. Reikia pasikalbėti...

Atsigulusi ėmiau laukti, kol visi užmigs, kad galėčiau išeiti nepastebėta...

Tikiuosi, labai nenusivažiuoju...
Srr kad trumpa:*
VOTE AND COM