Skamba sena melodija,
Primenanti man laimingas dienas,
Praleistas su tavimi prie jūros.
Sena melodija man primena
Pažadą, kurio tu neištesėjai.
Kadaise žadėjai mylėti mane amžinai,
Bet pasibaigus vasarai tavo meilė man išblėso.
Dabar aš stoviu prie jūros,
Kuri kadaise suvedė mus ir prisimenu,
Kaip skęstančią mane išgelbėjai.
Skamba sena melodija,
Primenanti man laimingas dienas,
Praleistas su tavimi prie jūros.
Sena melodija man primena
Pažadą, kurio tu neištesėjai.
Žvelgdama į banguojančią jūrą,
Prisimenu nesėkmingą bandymą
Išmokti plaukti vos nekainavusį gyvybės.
Pamenu, kaip pirmą kartą išvydęs mane,
Pažadėjai mylėti
Iki paskutinio atodūsio.
Skamba sena melodija,
Primenanti man laimingas dienas,
Praleistas su tavimi prie jūros.
Sena melodija man primena
Pažadą, kurio tu neištesėjai.
Kai tai pažadėjai, skambėjo per
Radiją ta pati melodiją kaip ir dabar.
Vasarai pasibaigus amžinos meilės
Pažadą jau davei kitai.
Ir tą kartą per radiją grojo
Melodija, kuriai skambant pažadėjai
Mane mylėti amžinai, bet
Mano širdį sudaužei.
Skamba sena melodija,
Primenanti man laimingas dienas,
Praleistas su tavimi prie jūros.
Sena melodija man primena
Pažadą, kurio tu neištesėjai.
YOU ARE READING
Ir lėkčiau su vėju
PoetryTai mažytė mano eilių kolekcija. Kiekvienas šios "knygos" skyrius yra lyg nauja istorija, kurią pasakoja kitas veikėjas. Thank you so much for amazing cover @btsachu