Kadaise tu man dovanojai raudoną rožę
Ir prisiekei mane mylėti amžinai.
Nuoširdžiai patikėjau tavo ištartais žodžiais,
O tu mano širdį sudaužei.
Raudonai rožė greitai nuvyto,
O su ja ir mūsų meilė mirė.
Tavojoje širdy nebėra man vietos,
O manoji vis dar pasruvus krauju.
Kadaise tu man dovanojai raudoną rožę
Ir prisiekei mane mylėti amžinai.
Nuoširdžiai patikėjau tavo ištartais žodžiais,
O tu mano širdį sudaužei.
Ar kada nors išgis mano skaudžios širdies žaizdos?
Ar greitai iššaus dienai, kai man iš atminties
Išdils visi prisiminimai apie tave?
Nebenoriu stebėti saulėtekių daugiau viena ir skęsti
Nei kiek nemąžtančiame skausmo ir liūdesio liūne.
Man iš mūsų trumpos ir svaigios meilės liko
Tik prisiminimai ir tarp knygos puslapių
Nuvytusios ir sudžiuvusios rožės žiedas
Tai man primins tave amžinai.
YOU ARE READING
Ir lėkčiau su vėju
PoetryTai mažytė mano eilių kolekcija. Kiekvienas šios "knygos" skyrius yra lyg nauja istorija, kurią pasakoja kitas veikėjas. Thank you so much for amazing cover @btsachu
