Ir lėkčiau su vėju, jei tik sparnus
Turėčiau, pakilčiau iki devinto dangaus,
Kuriame surasčiau laimę, kurios
Čia, Žemėje nepatyriau.
Daugybę kartų troškau palikti gimtas
Vietas, bet man vis pristigdavo drąsos bent
Akimirkai trumpai nusitraukti grandines,
Sukausčiusias mane iš vidaus.
Begalę sykių žiūrėdama į baltus
Balandžius, pavydėdavau jiems nepažabotos
Laisvės ir gebėjimo pabėgti nuo
Problemų tinkančių ant žemės.
Ir lėkčiau su vėju, jei tik sparnus
Turėčiau, pakilčiau iki devinto dangaus,
Kuriame surasčiau laimę, kurios
Čia, Žemėje nepatyriau.
Man reikėjo palaidoti tūkstantį svajonių
Ir iškęsti gausybę likimo atsiųstų
Išbandymų, kol pasiryžau pažvelgti
Visoms savo baimėms į akis.
Ir lėkčiau su vėju, jei tik sparnus
Turėčiau, pakilčiau iki devinto dangaus,
Kuriame surasčiau laimę, kurios
Čia, Žemėje nepatyriau.
Įveikusi visas pabaisas besislėpusias
Manojoje širdyje, nusipirkau lėktuvo
Bilietą į vieną pusę.
Laukdama akimirkos, kai įžengusi į
Plieninį paukštį pasijusiu lyg
Turėdama sparnus, neliejau ašarų sūrių,
Nors ir buvo gaila, kad greitai paliksiu savo šalį.
ESTÁS LEYENDO
Ir lėkčiau su vėju
PoesíaTai mažytė mano eilių kolekcija. Kiekvienas šios "knygos" skyrius yra lyg nauja istorija, kurią pasakoja kitas veikėjas. Thank you so much for amazing cover @btsachu
