Naktį prieš Kalėdas atgimė
Seniai pamiršta legenda.
Po daugybės laiko vėl
Susitiko du užburti mylimieji.
Išsklaidžius burtams, šiaurinis vėjas
Pakvietė sniego karalienę šokui...
O naktie, niekuomet nesibaiki,
Neišskirk mylimųjų!
Tegul ilgai neišsisklaido tamsa ir
Bent dar valandėlę neišaušta aušra.
Šviečiant blyškiai mėnulio pilnačiai,
Karalienė ir jos mylimas vėjas prisiminė
Gyvenimą, kurį kadaise gyveno jų sielos
Ir negailestingą juos
Per anksti išskyrusią lemtį
O naktie, niekuomet nesibaiki,
Neišskirk mylimųjų!
Tegul ilgai neišsisklaido tamsa ir
Bent dar valandėlę neišaušta aušra.
Mintyse dar kartą išgyvenę seniai
Prabėgusi gyvenimą, įsimylėjėliai
Išsiskyrė ir prieš išauštant naujai dienai
Išdalino žiemos dovanas žmonėms.
O naktie, niekuomet nesibaiki,
Neišskirk mylimųjų!
Tegul ilgai neišsisklaido tamsa ir
Bent dar valandėlę neišaušta aušra.
ESTÁS LEYENDO
Ir lėkčiau su vėju
PoesíaTai mažytė mano eilių kolekcija. Kiekvienas šios "knygos" skyrius yra lyg nauja istorija, kurią pasakoja kitas veikėjas. Thank you so much for amazing cover @btsachu
