O mes svajojom apie neregėtus tolius,
Pamiršę rūpesčius sunkius
Tikėjom, kad mudviejų trapios lyg
Sakuros žiedas svajos
Vieną dieną taps realybę.
O mes klajojom po platų pasaulį,
Bandėm jame surasti vietą,
Primenančią išvajotą rojų.
Bet svajonėse regėti toliai
Visuomet atrodė nuostabesni už mudu
Supantį pasaulį.
O mes gyvenom tuščiomis viltimis,
Kad vieną dieną žengdami
Gyvenimo keliu patirsime
Kažką nepaprasto ir stebuklingo.
O mes vaikydamiesi svajonių
Per vėlai supratome, kad svarbiausia
Ne jas paversti tikrove, o būti kartu.
Ak, kaip gaila, kad trokšdami
Surasti pasaulį vietą, kurioje
Net žvaigždžių krūtinėse plaka tikros širdys,
Praradome mums suteikusią sparnus meilę.
YOU ARE READING
Ir lėkčiau su vėju
PoetryTai mažytė mano eilių kolekcija. Kiekvienas šios "knygos" skyrius yra lyg nauja istorija, kurią pasakoja kitas veikėjas. Thank you so much for amazing cover @btsachu
