Ir lėkčiau su vėju

Niekada nebuvai

Jei niekada nebuvai mano mėnuliu,

Tai kaip gali tapti man Saule, kelrode žvaigžde?

Jei tau niekuomet nerūpėjo, ką jaučiu, ko trokšta mano širdis,

Kaip gali sakyti, kad myli?

Kaip gali taip negailestingai meluoti,

Jei vos pažvelgusi į tavo akis regiu tik neapykantą?

Jei nenori mylėti, nemylėk,

Bet prašau dėl tavo protą aptemdžiusio apsėdimu

Negriauk mano gyvenimo.

Jei nori, sugriauk savąjį, bet neliesk manojo,

Nes aš noriu gyventi, surasti tikrąją laimę ir mylėti

Gyvenimą ir žmogų, kuriam kitaip

Nei tu niekada neapsimes,

Kad rūpiu vien tam, kad nesijausčiau nelaiminga.