Sudie...
Niekada netikėjau,
Kad vienas žodis,
Taip stipriai gali sužeisti,
Nugramzdinti širdį į tamsą,
Sukelti mano pasaulyje
Visa griaunančią audrą.
Nors mane kiekviena akimirka
Vis labiau kankino prabėgusių
Laimingų dienų ilgesys,
Griaužė liūdesys,
Bet tau tai nerūpėjo.
Tik kai naujoji gyvenimo meilė
Iškeitė tave į kitą,
Sugrįžai pas mane.
Ėmei melsti atleidimo,
Vėl bandei suvilioti
Saldžiomis kalbomis.
Sudie, išeik ir niekuomet nesugrįžk...
Niekada netikėjau,
Kad bus taip paprasta ištarti šiuos žodžius,
Taip gera regėti tavo skausmo ir kančios
Iškreiptą veidą.
YOU ARE READING
Ir lėkčiau su vėju
PoetryTai mažytė mano eilių kolekcija. Kiekvienas šios "knygos" skyrius yra lyg nauja istorija, kurią pasakoja kitas veikėjas. Thank you so much for amazing cover @btsachu
