Ir lėkčiau su vėju

Prisimink mane

Nors visus prisiminimus

Praryja užmarštis...

Nors net stipriausi

Jausmai vieną dieną

Išblėsta ir tūkstančius kartų

Sakyti žodžiai nebetenka

Savo prasmės,

Bet nepaisant to aš tikiu,

Kad tu savo pažadą tesėsi...

Prisimink mane

Auštant naujam rytui,

Gęstant saulei,

Naktiniame danguje

Šviečiant žvaigždėms.

Kol prisiminimus apie mane

Nešiosis savo širdyje,

Aš jausiuosi gyva ir tikėsiu,

Kad nepaisant mus išskyrusio atstumo ir laiko

Dar kada nors pasimatysime.

Prisimink mane

Auštant naujam rytui,

Gęstant saulei,

Naktiniame danguje

Šviečiant žvaigždėms.

Jei galvosi apie mane,

Aš kaip ir tu būsiu tikra.

O tuomet galbūt jau seniai mano

Neplakanti širdis atgis ir po

Ilgų klajonių pagaliau galėsiu sugrįžti.

Gal tada galėsiu pasilikti su tavimi,

Susigrąžinti ankstesnį gyvenimą,

Vėl būti žmogumi.

Norėčiau, kad tai būtų tiesa.

Net jei vėliau paaiškės,

Kad šiai svajonei niekuomet

Nebus lemta tapti tikrove,

Aš nenustosiu laukti.

Kol tavo širdis krūtinėj plaks,

Pasirodysiu sapnuose,

Neleisiu pamiršti apie mane ir kartosiu

Šiuos žodžius...

Prisimink mane

Auštant naujam rytui,

Gęstant saulei,

Naktiniame danguje

Šviečiant žvaigždėms.

Kol prisiminimus apie mane

Nešiosis savo širdyje,

Aš jausiuosi gyva ir tikėsiu,

Kad nepaisant mus išskyrusio atstumo ir laiko

Dar kada nors pasimatysime.

O vėliau, kai ir tau vartai į mūsų mylimą

Pasaulį bus amžiams užtrenkti,

Pasitiksiu tave anapus.

Tuomet jau niekas negalės mudviejų išskirti.