Ir lėkčiau su vėju

Noriu žengti į šviesesnį rytojų

Sudužusios svajonės,

Užgesusios viltys,

Praeities klaidos...

Jų tamsūs šešėliai

Vis dar persekioja mane.

Nors seniai pamiršau kelią į mažytį rojaus kampelį,

Kuriame prieš daugelį metų slapta susitikdavome,

Bet kodėl tie nelemti prisiminimai

Dar skaudina mane?

Kodėl skausmas vis dar drasko krutinę,

Jei seniai atsižadėjau tavęs, meile?

Noriu žengti į šviesesnį rytojų

Tik šį kartą viena, be tavęs ir meilės,

Privertusios išsižadėti savo tikrosios

Prigimties ir nutildyti sąžinės balsą,

Bandžiusį sutrukdyti mane nupulti dar žemiau.

Kad ir kur pokyčių vėjai

Mane nublokš žinau,

Jog tenai nebus nieko,

Kas primins seniai prabėgusią praeitį.

Žinau, jog tenai nebus nieko,

Galinčio mano trapią širdį dar sykį sužeisti.