Ir lėkčiau su vėju

Priversta palikti

Tūkstantį kartų prisiekiau,

Kad niekuomet nepaliksiu gimtosios

Šalies, bet vieną dieną buvau priversta

Palikti savo mylimą uostą.

Melsvos jūros bangos mano laivą

Neša tolyn nuo brangių krantų,

Gimtų namų ir juodos žemės

Persismelkusios nekaltųjų ir priešų krauju!

Priešaky manęs dar laukia ilgas kelias,

Kol galėsiu palikti visus priešus kitame

Pasaulio gale ir atsidurti taikos apsuptyje.

Tūkstantį kartų prisiekiau,

Kad niekuomet nepaliksiu gimtosios

Šalies, bet vieną dieną buvau priversta

Palikti savo mylimą uostą.

Melsvos jūros bangos mano laivą

Neša tolyn nuo brangių krantų,

Gimtų namų ir juodos žemės

Persismelkusios nekaltųjų ir priešų krauju!

Pasiekusi aš svetimą ir širdžiai nemielą

Uostą, jame ieškau sau saugaus prieglobsčio,

Nes mano mylimą šalį karas jau spėjo

Paversti savo maža kraujo ištroškusia verge.

Tas pats žvėriškas karas privertęs mane

Palaidoti visas viltis ir svajones,

Pavertė mane svetimšale ir bėgle

Niekuomet negalėsiančia laisva

Valia grįžti į namus.

Tūkstantį kartų prisiekiau,

Kad niekuomet nepaliksiu gimtosios

Šalies, bet vieną dieną buvau priversta

Palikti savo mylimą uostą.

Melsvos jūros bangos mano laivą

Neša tolyn nuo brangių krantų,

Gimtų namų ir juodos žemės

Persismelkusios nekaltųjų ir priešų krauju!

Mano be paliovos vis labiau ir greičiau

Temdomoje užmaršties atmintyje

Išliko gimtinės vaizdai

Ir mylimojo veidas brangus.

Tik dėl šių jautriausias sielos

Stygas paliečiančių prisiminimų žinau,

Kad mano širdis dar nesuakmenėjo.

Tik prisimindama senus gerus laikus jaučiuosi gyva,

Nors viduje esu tuštesnė už juodą bedugnę ir

Vienišesnė už išklydusį iš kelio paukštį.

Tūkstantį kartų prisiekiau,

Kad niekuomet nepaliksiu gimtosios

Šalies, bet vieną dieną buvau priversta

Palikti savo mylimą uostą.

Melsvos jūros bangos mano laivą

Neša tolyn nuo brangių krantų,

Gimtų namų ir juodos žemės

Persismelkusios nekaltųjų ir priešų krauju!

Kai man iš atminties išdils brangiausi prisiminimai

Teikę priežastį gyventi, būsiu priversta palikti ir šį uostą.

Tačiau tada aš nekeliausiu svetur, o sugrįšiu į brangią

Tėviškę ir šįsyk joje pasiliksiu jau amžinai.