Ir lėkčiau su vėju

Tūkstančiai rytojų

 Stoviu prie kelių,

Galinčių nuvesti į tūkstančius

Skirtingų rytojų.

Vėl kaip visuomet

Pakliuvus į aklavietę,

Bandau nuspręsti,

Kuriuo keliu žengti.

Tiek daug skirtingų ateičių

Priešaky regiu,

Bet niekaip negaliu pasirinkti,

Kurios iš tiesų noriu.

Galiausiai taip ir nepriėmusi

Lemiamo sprendimo,

Atsigręžiu atgal.

Tikiuosi, kad pavyks

Surasti kelią,

Kuriuo ankščiau atėjau.

Trokštu ištaisyti padarytas klaidas,

Priimti kitą, geresnį sprendimą.

Bet kelio į vakar nebėra.

Praeitis jau amžiams prarasta.

Stoviu prie kelių,

Galinčių nuvesti į tūkstančius

Skirtingų rytojų.

Privalau pasirinkti vieną iš jų,

Kad manajame pasaulyje

Iššautų naujas rytas.

Nors krūtinę drasko ilgesys...

Nors ašaros be perstojo

Byra iš akių,

Nebegaliu sugrįžti atgal ir pradėti

Visko nuo pradžių.