Kol mano laivas nebuvo
Palikęs šio uosto saugaus,
Nejaučiau to jausmo svaigaus,
Netroškau apsisukti atgal,
Pasislėpti ten, kur saugu.
Bet dabar jau per vėlu...
Dabar galiu tik stebėti,
Kaip laivas pamažu tolsta
Nuo pažįstamo kranto ir staigiai
Neria tiesiai į šėlstančios audros sūkurį.
Pagauta nenuoramos vėjo, bandau
Iš visų jėgų ištrūkti iš jo glėbio,
Užgniaužti ledinę širdį verčiančią
Atitirpti liepsną.
Bet tam pasipriešinti
Man pristygsta jėgų.
Esu priversta mylėti,
Nors pakęsti to negaliu.
VOUS LISEZ
Ir lėkčiau su vėju
PoésieTai mažytė mano eilių kolekcija. Kiekvienas šios "knygos" skyrius yra lyg nauja istorija, kurią pasakoja kitas veikėjas. Thank you so much for amazing cover @btsachu
