Ir lėkčiau su vėju

Amžinybė

Norėčiau amžinai išlikti

Brangių žmonių širdyse,

Bet žinau tai neįmanoma.

Tik ne šitame gyvenime.

Galbūt kitame?

Nors greičiausiai jokiame,

Nes visi prisiminimai ir jausmai

Ilgainiui išdyla.

Norėčiau turėti amžinybę ištaisyti

Visas klaidas ir pridaryti naujų.

Kad niekad nepritrūktų laiko

Patirti nuotykių naujų...

Jei sudėčiau metus nugyventus

Visuose gyvenimuose,

Galbūt ir gaučiau amžinybę.

Nors vargu ar net viso

Pasaulio laiko pakaktų

Įgyvendinti visas svajones.

O ir nenorėčiau, kad likusias

Turėčiau išpildyti kitą gyvenimą.

Kokia prasmė gyventi,

Jei nebeprisimeni praeities?

Norėčiau būti amžina lyg laikas.

Tada jokie jausmai jau nebestebintų.

Žinočiau kuo tikėti,

Galėčiau atsižadėti nereikalingų jausmų.

Daugiau nebeliūdėčiau dėl niekų,

Bijoti, kad kas nors nepavyks...

Bet gaila, turiu gyvenimą tik vieną.

Skaičiuosiu laiko bėgančias smiltis,

Verksiu dėl prarastų akimirkų,

Kurių jau niekas nebesugražins.