Everything

1.7

      -Aš Finn, manau, kad tokio nuostabaus grožio mergina taip pat turėtų turėti vardą ir prisistatyti.-pasakė. Jis niekuo nepasikeitė ir vis dar išliko toks pat klastingas bei su tomis pačiomis manieromis bei ryškiu akcentu.

     -Aš esu Elaine.-prisistačiau ir dirbtinai nusišypsojau. Gerai, kad mano akcentas dingo, nes kitaip jis mane lengvai atpažintų.

     -Nejaugi visos merginos Elaine vardu yra tokio nuostabaus grožio.-pakėlė antakius Finn. Jis niekuo nepasikeitė, todėl buvo lengva jį atpažinti po tiek laiko. 

     -Į šį klausimą ar teiginį negaliu atsakyti, nes nežinau daugiau merginų mano vardu.-žiūrėjau į Finn abejingu ir šaltu žvilgsniu. Nesiruošiu išsiduoti puldama ant kelių prieš jį ir maldaudama atleidimo dėl mano poelgio, bet man tikrai reikėjo pabėgti ir viską palikti.

     -Tavo žvilgsnis yra ledinis, turėtum išlaisvinti savo širdį bei jausmus iš tų pančių.-stebėjo mano žvilgsnį. -Elaine, tavo akys užgožia visą tavo sielą ir negaliu suprasti kas tu ir kaip tu jautiesi. Išmokyk mane šio meno, nes baigiu pražūti šiame pasaulyje be dviejų savo mylimosios akių, o savųjų negaliu nuslėpti, nes jose matosi skausmas.

     -Tai ne žvilgsnis, tai mano ledinė širdis, Finn.-pasakiau ir kai mano lūpos ištarė jo vardą, jis išpūtė savo akis.

     -Kaip?.. Kaip tu tapai tokia, Elaine?-negalėjo patikėti tuo. Aš viską sugadinau ir išsidaviau ištarusi jo vardą. -Mano mylimoji Elaine.

     -Viskas keičiasi, žmonės keičiasi, Finn. Aš neesu tavo Elaine.-toliau žiūrėjau į jį lediniu žvilgsniu. Mano širdis nei kiek nesukrutėjo iš baimės, džiaugsmo ar dar kažkokio jausmo, nes kai jis paprašė mane to išmokyti ir paminėjo mano akis žinojau, kad nieko man neatsitiktų. 

     -Kažkada buvai mano, tačiau dabar esi jo.-parodė į Jesse. -Norėčiau grįžti į tą dieną ir palikti tave namuose su Joshua, kur saugu ir niekada nepabėgtum.

     -Kaip laikosi Joshua?-paklausiau stengdamasi nukreipti temą.

     -Išvyko po mėnesio kai tu dingai, sakė, kad ieškos kažkokios merginos, nes be jos negali gyventi ir nuo to laiko jo nemačiau.-patrūkčiojo pečiais. Finn niekada nerūpėjo Joshua, todėl nenuostabu kodėl jo net neieškojo.

     -Koks tu brolis jei neieškai Josh?-pasipiktinusi paklausiau.

     -Nėra vilties, jis vistiek manęs neklausytų ir toliau ieškotų tos kvailos merginos. Man nepatinka, kad kai vėl tave pamatau tavo kalba visada nukrypsta prie Joshua.-žvelgė į mane savo skvarbiomis akimis.

     -Gal aš kalbu apie jį dėl to, nes jis vienintelis mane suprasdavo tavo šeimoje ir aš jo tikrai pasiilgau. Tiek metų buvau viena, nieko neprisileidau, nes ilgėjausi Josh.-melavau jam, norėjau, kad jis supykęs išeitų, tačiau žinojau, kad kitą dieną būtų mane susiradęs ir sužinojęs viską apie mane.

     -Nekalbėk apie mano šeima taip. Joshua buvo išdavikas, kuris naktimis dulkindavosi su kažkokia kekše ir negalvodavo apie tave, mūsų šeimos ateitį.-įsiuto Finn.

     -Negaliu patikėti.-sušnabždėjau. Po tiek praėjusio laiko sužinojau, kad Joshua dulkinosi su kažkuo ir prisiekinėjo savo meile man jaučiuosi įskaudinta ir norisi verkti. Niekas manęs dar taip nėra įskaudinęs.

     -Nejau sugraudinau nepalaužiamąją Elaine?-pasityčiojo. -Žinai, kad galiu padėti tau jį surasti, bet turi grįžti pas mane.

     -Niekada nepriversi manęs grįžti pas tave, nes tai buvo priesaika ne tik man, bet ir kai kam kitam kas mane įskaudino, tačiau laikausi savo pažadų ir, kad ir kiek man tai kainuotų negrįšiu pas tave.-pasišlykštėjusi žiūrėjau į Finn. Jesse visiškai nesikišo į mūsų reikalus kas mane tiesiog siutino ir manau nesusivaldysiu išlieti savo pykčio prie visų šių žmonių esančių klube.

     -Tos priesaikos yra bevertės kai širdis kraujuoja nuo išdavystės bei melo, tuomet vienintelis pasirinkimas yra kerštas.-pasakė tiesą, tačiau turėjau valdytis su tuo nesutikusi. Finn ištiesė man savo ranką. -Paimk mano ranką ir aš padarysiu, kad visi kurie tave skaudino kentėtų ir klauptūsi prieš karalienę.

     -Aš ir be tavęs esu karalienė, Finn, turbūt dar nieko nežinai apie mane.-ištariau ir apsisukusi ruošiausi eiti, tačiau mane sulaikė Finn ranka, kuri sugriebė manąją. 

     -Tu visada buvai ir būsi karalienė, tačiau kaip nesupranti, kad karalienei reikia karaliaus.-atsuko mane į save.

     -Ledo karalienė savo karalystę valdė be karaliaus.-pasakiau ir išėjau iš klubo, kad įkvėpčiau oro. Šiandienos įvykių man buvo per daug ir dar tas Finn po šitiek laiko.

     -Niekada nesustojau apie tave galvoti, kartais pamanydavau, kad tavęs nebėra gyvųjų tarpe, tačiau niekada sau neleidau tuo tikėti. Visada žinojau, kad esi stipri ir nepalaužiama moteris, kas ir žavi visus vyrus, tačiau nemaniau, kad esi tokia šalta. Mano motina visą laiką matė kaip mes pykstamės su Joshua dėl tavęs, jis visada sakydavo, kad yra svari priežastis kodėl išėjai, o aš sakydavau, jog tu nieko nemylėjai ir naudojaisi mano šeima. Ar buvo ta priežastis, Elaine?-paklausė Finn, o aš net neatsisukau į jį.

     -Ji buvo ir vis dar yra ir jei reikėtų galėčiau pabėgti dar kartą palikusi viską.-pripažinau.

     -Tada kokia ji?-vėl paklausė.

     -Noriu sužlugdyti savo motiną amžiams.-ištariau žodžius ir atsisukau į Finn, kuris šypsojosi.

     -Kerštas yra saldus, mano meile, padarysiu tai ko tu prašai, tačiau turi surasti Joshua, kad aš galėčiau jam atkeršyti už tave.-pasakė. -Tokia yra mano kaina, Elaine.

     Dar viena dalis. Dabar kai susidėliojau mintis lengviau rašyti, tai manau dalys bus keliamos dažniau. Ačiū, kad skaitot ir lauksiu jūsų vote bei nuomonių.