Everything

1.16

   Sėdėjau užsisvajojusi, kol nepajaučiau rankų sau ant pečių. Suėmiau jas ir atsisukusi pamačiau... Noah.

     -Ką čia veiki?-paklausiau. Man buvo netikėta, kad jis čia.

     -Viešbutyje buvo nuobodu, todėl stengiausi prisiminti kelią link tavo namų ir štai aš čia.-nusijuokė.

     -Džiaugiuosi tave matydama. Ką norėtum veikti jeigu jau esi čia?-paklausiau. 

     -Nežinau, svarbu, kad su tavimi.-nusišypsojo savo akinančia šypsena. -Oi, atsiprašau nenorėjau to pasakyti.-šypsena iš kart dingo nuo jo veido, kai suprato ką pasakė ir puolė atsiprašinėti.

     -Nieko.-nusijuokiau paimdama jo ranką bei atsistodama nuo kėdės ir palikdama nebaigtą obuolį ant stalo. Vedžiausi jį į savo kambarį.

     -O tu jau iškart prie reikalo.-nusijuokė pakilnodamas antakius, o aš kartu su juo.

     -Žinoma.-pritariau jo pokštui. Man tikrai buvo gera bendrauti su juo. -Noriu su tavimi pasikalbėti.

     -Jeigu tai apie tą kartą kai buvai pas mane viešbutyje aš pats nežinau kas ten nutiko, bet man tai žiauriai patiko.-pasakė Noah.

     -Tai ne apie tą kartą.-atsidusau. -Aš išvažiuosiu į Prancūziją.

     -Ką?-nesupratęs paklausė.

     -Suprantu, mes ką tik susipažinome, bet po to karto tavo viešbučio kambaryje pamaniau, kad turėtum tai sužinoti pirmas ir norėjau tau skambinti.-bandžiau jam paaiškinti.

     -Bet kodėl?-vėl paklausė.

     -Gavau pasiūlymą dalyvauti vienos modelių agentūros fotosesijoje, o paskui renginyje ir aš sutikau. Noriu prasiblaškyti, sudėlioti savo mintis bei atlikti dar vieną svarbų darbą ne tik dėl savęs, bet ir dėl brolio. Per šias kelias dienas nutiko tiek daug visko ir tai tikrai kartais atrodo stumia mane žemyn ar kažkas panašaus. Negaliu apibūdinti savo jausmų.-kalbėjau. -Dar tas vakaras kai buvau tavo viešbutyje man sujaukė protą.

     -Ir tu sutikai.-nuleido galvą. -Aš tikėjau, kad dabar viskas bus gerai ir pagaliau nebebūsiu vienas, galėsiu atvažiuoti pas tave į darbą, mes kartu papietausim. Turėjau tiek daug vilčių, bet po vieno tavo žodžio, jog išvažiuoji viskas žlugo.-nusivylusiai pasakė.

     -Aš neišvažiuoju visam laiku, žadu grįžti vos tik sutvarkysiu visus reikalus ir atliksiu visus darbus, Noah. Jeigu norėsi galėsiu grįžti kai turėsiu laivas kelias dienas.-raminau jį.

     -Mane guodžia bent jau tai, kad grįši. Jeigu tai yra svarbu tau, aš prižadu laukti.-suėmė mano rankas. -Esi mano draugė, kuriai galbūt jaučiu šiltus jausmus, todėl džiaugiuosi, kad gavai tokį gerą pasiūlymą. Galbūt tau pasiseks modelio karjera ir man teks kraustytis pas tave į Prancūziją.-pajuokavo.

     -Nežinau, ateitis parodys. Ačiū, kad palaikai mano sprendimą.-nusišypsojau.

     -Juk tam ir skirti draugai.-nusišypsojo ir prisitraukė mane į savo glėbį. 

     -Taip. Gera būti drauge su kažkuo ir jausti apkabinimus, nes aš jų neturėjau taip ilgai, kad net neprisiminiau koks jausmas kai kas nors tave tikrai nuoširdžiai apkabina.-pripažinau.

     -Tuomet tu jausi tai dažniau iš manęs.-nusišypsojo. -Ilgai svajojau apie akimirką kai glausiu prie savęs merginą, kurią tikrai mylėsiu.

     -Tiesiog neskubėk niekur, gerai?-paprašiau. -Nenoriu įskaudinti tavęs.

     -Gerai, niekur neskubėsiu, bet net nepajausiu kada imsiu tave įsimylėti.-pakštelėjo man į viršugalvį.