Everything

1.25

     -Jaučiuosi taip lyg jis būtų miręs. Jis miręs man dabar.-mano skruostu nuriedėjo ašara. -Aš pasiruošusi, Finn. Pasiruošusi įjungti savo jausmus ir pasakyti sau, kad valdau viską kas vyksta su manimi.

     -Tuomet važiuojam į vietą, kuri turėtų tikti visoms šioms emocijoms išlieti.-šyptelėjo ir nusileidę į apačią apsirengėme šilčiau.

     *Prie apleistos mašinų stovėjimo aikštelės*

     -Už kelių šimtų metrų yra pakrantė, kurioje neturėtų būti žmonių arba bus nedaug. Jeigu nori galiu eiti kartu su tavimi.-šyptelėjo.

     -Aš susitvarkysiu su tuo, anksčiau man juk neprireikė nieko pagalbos.-susigūžiau į pledą, kurį man davė Finn. Ši mašina anksčiau priklausė jam, tačiau jis išvykęs ją paliko kažkokio draugo garaže, todėl ten ir buvo pledas.

     -Tu turi įsileisti kažką, pati žinai, kad dėl to ir turi įjungti savo jausmus.-padėjo savo rankas man ant pečių ir švelniai juos patrynė.

     -Taip, aš jau eisiu.-uždėjusi vieną savo ranką ant jo patraukiau ją ir apsisukusi nuėjau link tos pakrantės.

   Atsimenu kai atvažiuodavome prie vandenyno ir praleisdavome tikrai daug laiko čia su Joshua. Anksčiau Finn visada buvo nuošalyje ir mes taip gerai nesutarėme kaip dabar. Visi šie įvykiai ir kerštas mus suvienijo, esu labai jam dėkinga už pagalba ir dabar tikrai galiu juo pasitikėti. Joshua man yra sakęs, kad visoje jų giminėje Finn buvo sąžiningiausias ir visada laikėsi duoto žodžio. Kai dar gyvenau pas jį aš liepiau jam neliesti manęs iki tol kol aš neleisiu arba kol mes nesusituoksim, mūsų kambariai buvo atskiri taip pat mano noru ir jis net nepalietė manęs kai aš jam neleidau bei niekada nebuvo įžengęs į mano kambarį naktį. Finn ir Joshua tokie skirtingi, man niekada nepatiko tas nuoširdumas bei tikrumas, todėl ir pasirinkau Josh. Be galo jį mylėjau ir tikiuosi, kad jis mylėjo mane, nes net nežinau kas nutiks kai įjungsiu savo jausmus. Galbūt suprasiu, kad myliu Joshua ir norėsiu būti su juo, nes pagaliau mes vėl susitikome po tiek laiko. 

   Priėjusi pakrantę apsidairiau ar nėra žmonių. Labai toli nuo manęs ėjo pora susikabinusi už rankų. Norėčiau ir aš būti paprasta mergina, vaikščioti susikabinusi rankomis su savo mylimuoju ir negalvoti apie visus tuos dalykus. Negalvoti apie motiną, Cristian, Noah, negalvoti apie tai kas nutiks rytoj ir ar surasiu savo tėčio kapą bei atsisveikinsiu su juo deramai.

   Mano skruostu nuriedėjo ašara. Manau dabar pats laikas įjungti jausmus, tačiau net nežinau kaip tai padaryti. Nusijuokiau iš savęs.

     -Ir ko aš galėjau tikėti iš viso to jeigu net nežinau kaip įjungti savo sušiktus jausmus. Visa tai yra nesąmonė.-vėl nusijuokiau. -Kvaila bejausmė kalė.

   Juokiausi iš savęs bei tyčiojausi vadindama visokiais žodžiais galvodama, kad tai padės man pratrūkti, tačiau tai visiškai neveikė. Atsidususi patraukiau link Finn automobilio.

     -Na, kaip sekėsi?-paklausė.

     -Tiesiog šūdinai. Sakei įjungti savo jausmus, bet nenurodei kaip.-ironiškai nusijuokiau.

     -Maniau, kad visa ši situacija tau padės tai padaryti. Kiekvienas žmogus atsiveria skirtingai.-atsiduso.

     -Koks skirtumas. Toliau liksiu ta šalta kalė ir tiek.-patrūkčiojusi pečiais įsėdau į automobilį ir atrėmiau savo galvą į langą.

   Maniau, jog man pavyks, tačiau kvailas Finn nepasakė, kad kaip visa tai padaryti. Neturėčiau jo kaltinti, bet esu suirzusi ir negaliu nieko padaryti, tas įsiūtis tiesiog valdo mane. Visa tai jau tiesiog nebesvarbu ir nieko nepakeisiu, kad ir kaip tada norėjau įjungti tuos prakeiktus jausmus dabar abejoju ar kada nors vėl pajėgsiu tai padaryti, nes grįžo bejausmė Elaine. 

     -Žinau, kad dabar niršti ant manęs, tačiau aš čia niekuo dėtas, supranti?-bandė pradėti pokalbį.

     -Tai jau nebesvarbu, nes grįžo bejausmė Elaine ir galbūt grįžo su trenksmu. Kartais senoji Elaine pasirodo šiek tiek, bet tai trunka labai neilgai, o tada blogoji mano pusė tiesiog smaginasi darydama ką nors blogo.-atsidusau.

     -Gerai, kad jauti kai tavo blogoji pusė grįžta ir gali sąmoningai pranešti apie tai, nes kartais ji tikrai skaudina aplinkinius. Esu turėjęs reikalų su tokiu žmogumi, todėl tiek daug žinau ir jausmus įjungti būna tikrai sunku. Jis tai darydavo vos tik išriedėdavo nors viena ašara ir jam nebuvo svarbu, jog aplinkiniai tai mato. Kažkada įjungė savo jausmus prekybos centre ir visi žiūrėjo į jį kaip į beprotį. Jo blogoji pusė baigė užgrobti gerąją, todėl jam vis nepakako vieno jausmų įjungimo ir jis tai darė vos pasitaikius progai, kai jis jautė, kad galės tai ištverti bei užverti vėl. Tai padėjo jam, tačiau jausmų jis nesusigrąžino, valdė juos ir dabar jis stiprus kaip niekad. Todėl jis gali suteikti pagalba kiekvienam tai kenčiančiam.-baigė pasakoti. 

     -Noriu su juo susitikti, Finn, man reikia jo pagalbos. Ar gali tai padaryti dėl manęs?-paklausiau.

     -Visada, tačiau jis gyvena Australijoje.-atsiduso.

     -Galbūt galiu su juo pasikalbėti, duok man jo telefono numerį ir aš susitarsiu dėl visko.-prašiau.

     -Gerai.-atsakė.

   Dabar net nebesigauna rašyti ilgesnių dalių, nes visai neturiu laiko pastaruoju metu. Ačiū tiems, kurie skaito, todėl lauksiu jūsų nuomonių ir vote bei kuo daugiau naujų skaitytojų.