Everything

1.19

      -Netiki, tai tavo reikalas.-patrūkčiojau pečiais ir išėjusi iš jo kambario patraukiau į savąjį.

   Įėjusi į savo kambario vidų kritau į lovą. Mano lagaminai jau buvo sudėti, todėl visiškai nesijaudinau dėl to. 

   Pragulėjau savo lovoje gal 20 minučių, tačiau į mano kambarį kažkas įžengė.

     -Kad ir kas bebūtum tiesiog leisk man mėgautis ramybe.-paprašiau ir atsidusau.

     -Tikrai nori, kad išeičiau iš čia vos grįžęs ir sužinojęs, jog išvyksti?-paklausė vaikinas, o pakėlusi galvą pamačiau Jesse. Nors jo nebuvo tik kelias dienas aš jau spėjau jo pasiilgti, todėl atsikėlusi puoliau į jo glėbį.

     -Praėjo tik kelios dienos, o aš jau tavęs pasiilgau.-nusijuokiau būdama jo glėbyje.

     -Aš taip pat tavęs pasiilgau. Nuvažiavęs pas Noah sužinojau, kad rytoj išskrendi, todėl sumaniau atvažiuoti čia ir siūliau jam kartu, bet jis pasakė, jog pamatęs tave niekada neišleis.-nusišypsojo man atsitraukus nuo jo ir atsisėdus ant lovos.

     -Tarp mūsų lyg ir mezgasi kažkokie šilti jausmai.-paaiškinau.

     -Tikrai džiaugiuosi dėl jūsų.-dirbtinai nusišypsojo.

     -Kas buvo?-paklausiau.

     -Nieko, o kas turėtų būti, nes viskas tikrai puiku?-paklausė ir elgėsi tikrai keistai bei jo dirbtinas juokas reiškė, jog kažkas tikrai negerai.

     -Nejaugi tu Noah pavydi manęs?-paklausiau pasišaipydama. Galbūt tai ir yra rimta akimirka, tačiau mano charakteris verčia mane šaipytis iš Jesse.

     -Tu šaipaisi iš manęs.-perspėjo. -Neketink to daryti, Elaine.

     -Nenukreipk temos, nes nuo jos neišsisuksi. Žinai mano charakterį, todėl susitaikyk su tuo.-patrūkčiojau pečiais.

     -Galbūt aš ir pavydžiu, bet tai nieko nereiškia, tokių kaip tu buvo daug, tačiau aš pajėgiau sutramdyti savo jausmus, padarysiu tai ir dar kartą.-pasakė.

     -Sakiau, kad priversiu tave mane pamilti ir tai vyksta, brangusi. Džiaugiuosi turėdama tau įtaką.-nusišypsojau nieko gero nežadančia šypsena.

     -Aš tave pamiršiu taip kaip tu pamirši Noah ir mane per tą laiką kol būsi Prancūzijoje, nes esi tik savanaudė kalė.-išspjovė žodžius kurie mane tikrai žeidė.

     -Gal aš ir esu savanaudė kalė, tačiau ji yra pažeidžiama ir viena iš tų priežasčių kodėl yra kitame kambaryje. Pripažinsiu, kad galbūt grįžusi taip gerai su jumis nebebendrausiu, bet tikrai nepamiršiu, nes nesu tokia. Šitame sušiktame kūne slepiasi kitoks žmogus nei esu dabar ir manau grįžusi parodyti nors dalelę jo, nes ten viskas ir prasidėjo. Vykstu ten ne tik dėl savęs, bet dėl Cristian, Finn ir Joshua. Sugadinau jų santykius su šeima ir žadu tai ištaisyti, kol tu čia stovi ir verkšleni kaip merga bei sakai, kad stengeisi pamiršti visas tau patikusias merginas. Turi imtis veiksmų, o ne atsisėdęs verkti, nes tai tik parodo koks silpnas ir pažeidžiamas tu esi, to aš išmokau po savo tėčio mirties. Kad ir kas nutiktų turi stotis, ir eiti pirmyn bei neatsigręžti atgal, imtis veiksmų, kad po velniais ką nors pasiektum savo gyvenime, o ne dejuotum kaip tau nesiseka.-išrėkiau.

     -Taip tu esi teisi, tačiau man labai įdomu kaip tu visą tai paaiškinsi Joshua, kuris stovi už tavo nugaros.-nusijuokė Jesse, o aš atsisukusi atgal išvydau vaikiną, kuris žiūrėjo į mane.

     -Kodėl paminėjai Finn vardą?-paklausė.

     -Juk važiuosime pas tavo motiną, o ji yra ir Finn motina, todėl paminėjau jo vardą.-paprastai atsakiau. 

     -Domėjausi apie visus tuos advokatus ir apie vieną iš jų informacijos visiškai nėra.-pasakė.

     -Galbūt žmogus nori nuslėpti kai kuriuos dalykus apie save ir tiek.-patrūkčiojau pečiais nors žinojau, kad jis kalba apie mane.

     -Koks advokatas esantis geriausiųjų trejetuke slėptų savo tapatybę bei gyvenimą?-paklausė.

     -Pats išsiaiškink.-paliepiau. -Būtų malonu jeigu abu nešdintumėtės iš mano kambario ir be to čia Jesse, susipažink su juo Joshua.-nusišypsojau, o Jesse akys išsiplėtė, nes jis turbūt to net nesitikėjo.

     *00:00*

   Niekaip negalėjau užmigti, todėl nusprendžiau paskambinti Noah ir su juo atsisveikinti.

Noah: Klausau?

Aš: Sveikas, norėjau tiesiog pasakyti sudie.

Noah: Elaine?

Aš: Taip čia aš. Noriu tiesiog atsisveikinti ir palikti viską čia.

Noah: Kaip suprasti palikti viską čia? Nejau žadi nebegrįžti?

Aš: Ten turiu daug ką nuveikti, todėl galiu palūžti ir daugiau tau nebeskambinti. Tai yra priežastis kodėl aš atsisveikinu.

Noah: Norėčiau būti ten su tavimi, apkabinti.

Aš: Jesse buvo čia šiandien ir sakė, kad jeigu tu būtum atėjęs bei mane pamatęs niekada nepaleistum, ar tai tiesa?

Noah: Taip, tačiau noriu, kad tu turėtum viską ko nori ir būtum laiminga. Norėjai važiuoti į Prancūziją ir atlikti ten visus darbus bei tapti modeliu, aš neprieštarauju ir stengiuosi susitvardyti neatvažiavus pas tave bei neleidus niekur išvykti.

Aš: Tu esi tas vienintelis, kuris neleidžia man išvykti kol tuo tarpu kitas žmogus turėjęs progą man padėti bei sustabdyti nuo to tiesiog užmiršo mane ir paleido.

Noah: Nenoriu tavęs paleisti, Elaine.

Aš: Sudie, Noah.-greitai atsisveikinau ir padėjau ragelį. 

   Padėjau telefoną ant stalelio prie lovos ir sunkiai atsidusau. Išgirdusi atsiveriančias mano kambario duris pasukau galvą link jų išvysdama Joshua.

     -Girdėjau jūsų pokalbį, tavo žodžius ir buvo lengva, kad kalbėjai apie mane.-atsiduso. -Niekada tavęs nepaleidau iš savo širdies, vis tikėjausi, kad vieną dieną eidamas gatve išvysiu tave pasikeitusią, su mylimu vyru bei sūnumi ar dukra.

     -Kankinausi apie metus, bet po to gyvenau toliau, kenčiau vienatvę bei pykausi su visu pasauliu. Žinai, išmokei mane, kad nereikia švelnumo, meilės, o tiesiog turi būti lengvai neperkalbamas ir nepasiekiamas žmogus, jog nereikia rodyti jokių jausmų prieš kitus bei prieš save, nes tai daro tave silpnesniu. Aš tapau šalta ir stipri kaip niekad, dabar turiu viską ko tik troškau kada nors gyvenime.-nusijuokiau. -Taučiau neradau laimės, Joshua, šito man ir trūko tiek laiko.     

     -Atleisk man, Elaine. Žinok, kad aš visada tave mylėjau bei mylėsiu ir noriu, jog būtum laiminga.-pasakė Joshua ir išėjo iš mano kambario.