✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE

38 skyrius

Hermiona

Vasaros atostogos pasibaigė. Kartu su jomis pasibaigė pastovios dvikovos su mirties valgytojais ir knygų skaitymas. Dėl skaitymo nesiskundžiau, bet kartais pasidarydavo tikrai nuobodu. Knygose rašė vien apie Tamsiąją ir Šviesiąją magiją. Kuo juos skiriasi, kaip jas atskirti ir panašiai. Perskaičiau ir dalykų, kuriuos jau žinojau. Po trijų mėnesių skaitymo buvau pilna įvairiausios informacijos. Lyg vaikščiojanti enciklopedija apie magiją, kaip mėgdavo mane vadinti Bleizas ir kiti. 

Uždariau savo lagaminą ir paglosčiau Banditą. Rugsėjo pirmoji diena. Diena, kai grįžtu į Hogvartsą. Dumbldoras miręs, o profesorius Sneipas perėmė direktoriaus vietą. Nauja tvarka įsiviešpataus mokykloje. Švelniai į rankas paėmiau savo katiną ir mąsčiau, ar imtis jį kartu. Galbūt bus geriau, jeigu Banditą paliksiu namuose. 

-Pasiruošusi? - į mano kambarį įžengė Drakas. Linktelėjau ir savo gyvūną nuleidau ant lovos. Dar kartą jį paglosčiusi, nukėliau lagaminą nuo lovos, kurį  iš karto perėmė baltaplaukis. Nusileidę laiptais žemyn, koridoriuje sutikome Narcisą ir Lilian. Liucijus ir Voldemortas turėjo svarbių reikalų ir buvo išvykę. 

-Mums tikrai nevykti kartu į stotį?- mama dar kartą pasitikslino. 

-Ne. Nuvyksime šį kartą jau patys,- apglėbiau moterį, kuri stipriai suspaudė mane savajame glėbyje.  - Prižadu rašyti kelis kartus į mėnesį ir apie viską pranešti, - pasakiau, kai išgirdau, kaip mama sušniurkščia nosimi. Pati laikiau ašaras akyse. Per visą šį laiką taip stipriai prisirišau prie savųjų tėvų, jog dabar tikrai nebuvo lengva išvažiuoti ilgam laikui. 

-Gerai,- Lilian atsitraukė nuo manęs ir pasivalė paakius. - Fenikso brolija tikrai nori atkeršyti mums po Dumbldoro mirties, todėl saugokitės kiekvieno nepažįstamojo, - pažiūrėjo į mane, o tada į Draką. - Ponaiti, nepamiršk, ką esi prižadėjęs jos tėvui, - tarė mama, apsikabindama baltaplaukį Smirdžių. Narcisa apglėbė mane trumpam apsikabinimui, o tada pažiūrėjo į laikrodį. 

-Jums laikas. Dar pavėluosit. 

Lilian dar kartą mane apsikabino, o kai paleido, sunėriau savo ir Drako pirštus ir kartu iškeliavome į King Kroso stotį, devintą su trim ketvirčiais peroną. Pensė, Astorija, Luna, Džinė, Bleizas ir Teodoras besidairydami trypčiojo vietoje, vis pažvelgdami į didelį laikrodį. 

- Pagaliau! - sušuko Teo, pamatęs mus. -Traukinys išvažiuoja už penkių minučių, o mes dar net vietų neužsiėmę, - burbėjo vaikinas, kol aš ir Drakas sveikinomės su kitais. 

-Noriu pataisyti tave, Teo. Vietas esame užsiėmę. Atvykau čia anksčiau už jus visus ir užėmiau mums kupe. Kaip jums atrodo, kodėl neturiu su savimi savo daiktų? - Astorija pakėlė antakį. Drauge sulipome į traukinį ir nusekėme klastuolę iki kupe. Pirmakursiai išvydę mane, nusukdavo savo žvilgsnį, o aukštesnių kursų mokiniai visiškai neatkreipė dėmesio arba jų garsias šnekas pakeisdavo šnibždesiai. Eidami iki kupe, praėjome pro grifiukų grupelę, kurioje mačiau Nevilį, Semą ir Dyną. Trijulė su išpūstomis akimis stebėjo Džinę, kuri pamojavo jiems ir toliau žingsniavo su mumis kartu. 

***

Po pirmosios šių mokslo metų vakarienės Didžiojoje salėje, pirmakursių paskirstymo į koledžus ir po profesoriaus Sneipo kalbos, kartu su Džine žingsniavau koridoriumi link Grifų Gūžtos bokšto. Vis dar buvo keista ir vėl bendrauti su raudonplauke ir dar prireiks laiko, kol mūsų draugystė grįš į aukščiausiąjį tašką, kuriame buvo prieš man pasakant, kad esu Voldemorto dukra. 

-Vakar tėvams pranešiau apie mano ir Bleizo santykius. Galvojau, kad jau būtų laikas, nes pati jau buvau susipažinusi su ponia Zabini, o aš net nebuvau apie tai pasakiusi saviesiems,- prakalbo Džinė ir mums priėjus Storulės portretą, pasakė slaptažodį. 

-Ir kokia buvo jų reakcija, kad jų mylima ir vienintelė dukra draugauja su klastuoliu?- paklausiau ir pro atsivėrusio portreto angą įlipau į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį. Patalpa buvo pustuštė. Tik vos keli mokiniai, kurie bendravo vieni su kitais. 

-Nekokia. Visą valandą klausiausi mamos moralo, o tėtis tik jai pritarinėjo. Tada man viskas įgriso ir jiems išdėsčiau, jog mūsų santykiai rimti, o ir pats Bleizas nėra toks blogas, kokiu įsivaizduoja esantį mano tėvai. Taigi, jie nusileido ir paprašė, jog per Kalėdų atostogas juos supažindinčiau su juo. Nemanau, kad tai labai stipriai patiks Džordžui ir Fredžiui ar kitiems mano broliams, bet ai,-numojo ranka ir krestelėjo ant sofos. Atsisėdau šalia jos. 

-Įsivaizduoji Ronaldo veidą, kai sužinos? - paklausiau ir bandžiau pavaizduoti Vizlio reakciją. Po Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį nuskambėjo mūsų abiejų juokas, ko jau seniai negirdėjo šios sienos. 

Kalbant apie Ronaldą. Keista, kad nei jo, nei Hario nemačiau Didžiojoje salėje ar traukinyje.  Atrodo, kad šiemet jie net neatvyko į Hogvartsą. Ar jie vis dar vykdo kažkokią misiją, apie kurią pasakojo Džinė? Man nerūpėjo, kad jų nebuvo, bet dabar neturėsiu į ką laidyti savo piktų žvilgsnių ar pašaipiai nusišypsoti, kai per pamoką į klausimą teisingai atsakys Klastūnynas. 

Taisyta

Grįžtu prie šios istorijos rašymo. Būtų puiku sulaukti jūsų nuomonių! ♥ Kaip ir minėjau prieš kelias dalis, veiksmas nuo šiol stipriai skiriasi nuo knygų ar filmų, jog atitiktų mano fantazijas.