✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE

45 skyrius

Hermiona

Mama užvertė knygą ir atsistojusi, nužingsniavo į virtuvę. Kaip ji gali būti tokia rami, kai esame pačiame karo įkarštyje? Greitai užbėgau laiptais į viršų ir persirengiau į patogesnius drabužius. Savo burtų lazdelę įkišau į vidinę švarko kišenę ir susirišusi plaukus į arklio uodegą, nusileidau į apačią. Sustojau svetainės tarpduryje ir joje neišvydusi mamos, tyliai nužingsniavau link laukinių durų. Man tereikia nepastebėtai išeiti iš namų, o tada išėjus iš dvaro teritorijos, nuvykti į Hogvartsą. Paprasta. 

Nutolusi nuo Ridlių šeimos dvaro, apsisukau ant kulno, išvykdama oru. Po kelių sekundžių kelionės, nusileidau viduryje kelio, kuris jungė Hogvartsą ir Kiauliasodį. Nerizikavau leistis miestelyje, kuriame vis dar gali būti apsauginiai burtai. Jeigu jie suveiks, man nepavyks pasiekti mokyklos, kurioje virė kova, kurioje buvo mano geriausi draugai ir vaikinas, kurį mylėjau. Privalau jiems padėti. Pradėjau greitu žingsniu eiti keliu link Hogvartso. Iš čia galėjau matyti paleistus kerus, kurie bandė sunaikinti kupolą, saugojantį burtininkų ir raganų mokyklą. 

-Hermiona, ką čia veiki? Neturėtum būti kartu su Lilian? - už savo nugaros išgirdau Liucijaus balsą, kai saugiu atstumu stebėjau mirties valgytojus, kurie kerais naikino apsauginį kupolą. Atrodo, kad atstumas nebuvo toks jau saugus ir mane vis tiek pastebėjo. Lėtai atsisukau į ilgaplaukį vyrą. 

-Turėjau čia grįžti. Drakas, Džinė ir kiti yra čia ir yra pasirengę kovoti. Aš kartu su jais. Negaliu jų palikti vienų, - vyresnysis Smirdžius atsiduso. Dar kelios akimirkos ir apsauginis kupolas buvo sunaikintas. Apsisukusi ant kulno, ištirpau ore, o netrukus atsiradau Hogvartso koridoriuje. Blogas gerosios pusės ėjimas. Neužleido kerų, kurie draustų keliavimą oru. Išvydusi Džordžą Vizlį, kuris pamatęs mane pakėlė savo lazdelę, paleidau į jį stingdamuosius kerus ir pasileidau bėgti koridoriumi. Su kiekviena prabėgančia minute mokykla pildėsi riksmų ir šurmulio. Mano tėvo šalininkai kartu su papildomomis pajėgomis prasibrovė į Hogvartso vidų. 

-Hermiona! Liepiau tau likti namuose, - Drakas priėjo prie manęs. - Ką tu sau galvoji grįždama čia? Hogvartsas virto tikra karo zona! Tavo tėvas pasius, jeigu tu žūsi! Kiekviena sekundė yra pavojinga! -sušuko. 

-Negalėjau taip paprastai palikti tavęs! Negalėjau palikti Džinės ir kitų! Neleisiu jums kautis vieniems. Man nesvarbu, kas gali nutikti. Mes kausimės. Kartu, - sunėriau mūsų rankų pirštus ir baltaplaukis atsiduso. 

-Užsispyrusi kaip visada. 

***

Paleidusi paskutinį kartą stingdamuosius kerus į Švilpynės šešiakursį, apsidairiau. Kovos pabaigos dar nesimatė. Kiekvienas kovojo iki paskutinės minutės. Koridoriuose žūdavo po kelis burtininkus ar raganas. Drakas prieš gerą pusvalandį nusivijo Ronaldą ir Harį, o Pensės, Astorijos, Džinės,  Lunos, Teodoro ir Bleizo niekur negalėjau rasti, todėl kovojau viena su pasitaikiusiomis kliūtimis. Kiekvieną sustingdydavau arba nokautuodavau, nes negalėjau ištarti nedovanotino nužudymo užkeikimo. Toliau judėjau koridoriumi, kurio gale išvydau Pensę. Puoliau jai į pagalbą. Tamsiaplaukė kovojo viena prieš du Varnanagės mokinius. 

-Ačiū, kad padėjai, - draugė šyptelėjo man. -Drakas minėjo, kad galiu tave sutikti čia dėl tavo užsispyrimo, kai jis išleido klastuolius iš Filčo drausmės požymių. Jis kartu su Bleizu ir Niurzga kažkur dingo, paminėdami tik septintąjį aukštą. 

-Surask kitus ir padėk jiems, jeigu reikės, - pasakiau Pensei. - Einu pas Draką, - mergina linktelėjo, o aš nuskubėjau į septintąjį aukštą, kuriame buvo Kambarys iki pareikalavimo. Esu įsitikinusi, kad trys klastuoliai iki ten galėjo nusivyti Harį ir Ronaldą, kurie ieško paskutinių horokrusų. Atsirėmiau į sieną netoli slaptojo kambario ir bandžiau atgauti kvapą nuo bėgimo į septintą aukštą, kai pro duris išskrido pora šluotų. Atšlijau nuo sienos ir pribėgau prie gulinčio ir kosėjančio baltaplaukio. Vaikinas lėtai atsisėdo, o aš pažiūrėjau į Harį, kuris smeigė kažkuo į rastą daiktą ir numetė diademą į liepsnose skęstantį kambarį. Berniukas, kuris liko gyvas, ką tik sunaikino dar vieną mano tėvo horokrusą. Tiesiai man prieš akis.