✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE

32 skyrius

Hermiona

Stebėjau Draką, kuris mėtydavo į orą ir vis rankoje sugaudavo žalios spalvos obuolį. Šviesiaplaukis vaikščiojo pirmyn ir atgal vis pažiūrėdamas į Pradanginimo spintą. 

-Tau pavyks,-nutraukiau tylą, kuri jau kurį laiką tvyrojo Kambaryje iki pareikalavimo. -Tau tereikia susikaupti bei tikėti savimi. 

-Aš bandau,-Drakas sustojo ir giliai įkvėpęs, atidarė spintos duris. Padėjo obuolį ir uždaręs duris, išsitraukė savo burtų lazdelę. -Harmonia Nectere Passus,-ištarė burtažodį. Stebėjau baldą ir vaikiną. Smirdžius atidarė spintos duris ir jo veide išvydau menką šypsnį. Priėjau kelis žingsnius arčiau jo ir žvilgtelėjau į vidų. Obuolio nebebuvo. Drakas uždarė duris ir kelis kartus pakartojo burtažodį. Jam atidarius duris dar kartą, obuolys buvo savo vietoje. Baltaplaukis paėmė jį į rankas ir apžiūrėjo prakąstą obuolį. Jam pavyko, nes vaisius prieš tai buvo visiškai sveikas. 

-Tau pavyko. Tu sutaisei Pradanginimo spintą,-pažiūrėjau į jį. Burtininko veide augo šypsena ir jis atsisuko į mane. Po kojomis nebejutau žemės. Drakas stipriai mane apkabinęs, apsuko mane ratu. Mano juokas pasklido po Kambarį iki pareikalavimo. 

-Man pavyko,-taip pat nusijuokė šviesių plaukų savininkas ir lėtai nuleido mane ant žemės. -Viena užduotis įvykdyta,-užkišo mano šviesių plaukų pabėgėlę sruogą už ausies. -Ačiū, kad padėjai man. 

-Visada,-nusišypsojau ir pažiūrėjau į pilkas Drako akis, kurios šokinėjo nuo mano akių prie mano lūpų. Sujungiau mūsų lūpas ir vaikinas prisitraukė mane arčiau savęs. Manosios rankos, buvusius ant jo pečių, apkabino baltaplaukio kaklą. Pritrūkus oro, atsitraukėm vienas nuo kito tik tiek, kad liestųsi mūsų kaktos. -Tau dar liko viena užduotis, į kurią yra įveltas Dumbldoras, tiesa? 

-Taip, bet tau tiksliai nepasakysiu, kokia ji. Atliksiu ją pats. Einam, mūsų draugai jau laukia,-sunėrė mūsų pirštus ir mes kartu išėjome iš Kambario iki pareikalavimo. 

***

-Bleizai, kada susirasi merginą?-tiesiai šviesiai paklausė Pensė, kai visi kartu sėdėjome Didžiojoje salėje. Aš, Astorija ir Drakas darėme namus darbus kartas nuo karto prisijungdami prie pokalbio su kitais. 

-O kada tu vaikiną?-klausimu atsakė tamsaus gymio vaikinas ir jo žvilgsnis kažkur nukrypo. Pasekiau Bleizo žvilgsniu, kuris stebėjo Džinę. -Mergina, kuri man patinka, niekada net nesikalbės su manimi, todėl būsiu vienišas tol, kol man pradės patikti kita. Toks atsakymas tiks?-pažiūrėjo į Pensę. 

-Aš ir Astorija esame laimingos būdamos vienišos,-juodaplaukė permetė ranką per merginos pečius, kuri įtemptai rašė Magijos istorijos rašinį. -Teo, kaip tau su Geranore?

-Nuostabiai,-su šypsena atsakė Teodoras. -Per pavasario atostogas supažindinsime vienas kitą su savo tėvais. 

-Dar visai neseniai sakei, kad nesi jos įsižiūrėjęs, o dabar jau nori supažindinti ją su savo tėvais?-Drakas pakėlė antakį ir stebėjo savo geriausią draugą. 

-Žinau, žinau, bet man ji tikrai pradėjo labai patikti. Merlinai, net pradedu galvoji, kad jaučiu jai didelę simpatiją. 

-Jūs tinkat vienas kitam. Nepaleisk jos,-užverčiau Transfigūracijos vadovėlį ir pažiūrėjau į Teodorą. 

-Ačiū, Hermiona. Net minties tokios neturiu,-nusijuokė klastuolis. -Luna man tikrai brangi. 

Taisyta

Turiu idėja, bet ar ji bus įgyvendinta, ar ne, nuspręsit jūs. Būtų malonu, jog padėtumėt man apsispręsti ir nubalsuotumėt ar perkeliam Hermioną į kitą koledžą ar ne ;)