✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE

15 Skyrius

Hermiona

-Hermiona,- šviesiaplaukė moteris ištiesė savo rankas, kai įžengiau į svetainę kartu su profesoriumi Sneipu ir Draku. 

-Mama,-apkabinau Lilian. Jutau, kaip moters veide atsiranda šypsena, tik dėl vieno paprasto žodžio. Praėjo gan daug laiko nuo tos dienos, kai sužinojau tiesą apie save, todėl atėjo laikas vadinti savo tikruosius tėvus taip, kaip priklauso. Nors ir kaip bebūtų keista Voldemortą vadinti  tėčiu. Mama atsitraukė nuo manęs ir pažiūrėjo į svečius.

-Vakarienė bus paruošta už valandos. Tavo tėtis laukia tavęs viršuje, darbo kambaryje. Nori su tavimi pasikalbėti,-aš linktelėjau ir laiptais užlipau į viršų. Atidariau duris, vedančias į tą patį kambarį, kuriame sužinojau tiesą apie save. Šį kartą į vidų žengiau drąsiai, nejusdama jokios baimės. 

-Norėjai su manimi pasikalbėti? - paklausiau. Žymusis juodasis burtininkas pažiūrėjo į mane.  

-Ah, taip, prisėsk,-parodė į kėdę, kuri buvo priešais stalą. - Man reikia su tavimi rimtai pasikalbėti. Drakas viename savo laiške minėjo, jog per savo gimtadienį atsidūrei ligoninėje. Rašė, jog tavo tikrieji prisiminimai sugrįžo. Ar tai tiesa? - paklausė. To ir reikėjo tikėtis. 

-Taip,-atsakiau. Mintyse grįžau prie prisiminimo, kuriame aiškiai matau burtininką, kuris visiškai pakeitė mano gyvenimą, įveldamas didelę melo krūvą ir pasinaudodamas savo burtų lazdele. 

-Ar žinai, kas tai padarė?-paklausė manęs dar kartą. Linktelėjau. Voldemortas pasilenkę per stalą arčiau manęs, norėdamas aiškiai išgirsti, ką atsakysiu. 

-Atleiskit, kad trukdau, Valdove, bet mums laikas vykti. Dumbldoras nusprendė grįžti anksčiau iš savo kelionės,-Drakas įsiveržė į darbo kambarį, kai norėjau atskleisti, ką žinau. Atsistojau nuo kėdės ir priėjau arčiau baltaplaukio. 

-Pasikalbėsim kitą kartą, Hermiona,-tėtis pažiūrėjo į mane, o tada į rankas pasiėmęs kelis lapus, įdėmiai juos pradėjo skaityti. 

Atsisveikinę su visais, oru grįžome į Hogvartsą. Turėjome pasiskubinti, kol Dumbldoras negrįžo iš savo kelionės ir nerado nuimtų kerų, kurie draudė keliavimą oru Hogvartso teritorijoje. 

-Kas bus, kai mano tėvas sužinos, kas tai padarė?-paklausiau Drako. Kartu iš lėto žingsniavome link Grifų Gūžtos bokšto, palikę profesorių Sneipą sutvarkyti nuimtus kerus. 

-Tavo tėvai ilgai tavęs ieškojo, todėl tam burtininkui tikrai nesibaigs geruoju. Dar nepasakei jam, kas tai padarė? - Drakas žvilgtelėjo į mane ir mes pradėjome lipti laiptais aukštyn. 

-Nespėjau. Jau buvo arti pasakymo, bet tada tu pasirodei kabinete ir pranešei, kad laikas vykti,- atsakiau ir pažiūrėjau į Storulės, kuri stebėjo labiau klastuolį nei mane, portretą, saugojantį įėjimą į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį.

-Gali jam tiesiog nusiųsti pelėdą,- pasiūlė. 

-Žinau,-atsidusau. -Bet tai nėra saugu. Nežinai, su kuo gali susidurti pelėda, kuri neš tą laišką. Labanaktis, Drakai,-šyptelėjau. 

-Labanaktis, Ridli,-šviesiaplaukis ištarė tylesniu balsu, jog neišgirstų Storulė, kuri nepatenkina burbėjo sau po nosimi apie Klastūnyno koledžą. Pasakiau jai slaptažodį ir portretui atsivėrus, įlipau pro angą, prieš tai dar pamojuodama vaikinui. 

-Merlino barzda,-sumurmėjau iš išgąsčio, kai prieš mane akimirksniu atsirado raudonplaukė mergina. -Džine. 

-Kur tu buvai?-ji sukryžiavo savo rankos ant krūtinės. Ar ji dabar vaidins malonią ir rūpestingą draugę? 

-O kodėl tau parūpo?-atsakiau jai klausimu. -Mes nebeesame draugės, kuriomis buvome prieš tai, todėl tau neturėtų rūpėti. 

-Tu net nebuvai Hogvartse,-ji žiūrėjo į mane savo piktu žvilgsniu ir aš pasukau savo galvą, išvysdama ant stalo padėta Plėšikų planą. 

-Tu dar ir sekei mane?-pakėliau savo vieną antakį. -Ko nori tuo pasiekti?-paklausiau. -Išsiaiškinti kokias nors mano paslaptis? Deja, turiu tave nuvilti, nes jų nėra. Jūs viską žinot,-pasakiau, žiūrėdama į Džinę. Manyje nevirė pyktis. Karaliavo tik susierzinimas. 

-Mio...

-Kaip tau, tai aš Ridli,-pertraukiau raudonplaukę, ištardama savo  tikrąją pavardę su pasididžiavimu. Nežinau, iš kur būtent buvo atsiradęs tas pasididžiavimas, bet jis man patiko.  -Ne Hermiona, ne Mione, bet Ridli,- tai pasakiusi, užlipau laiptais į viršų, kuriame buvo mergaičių bendrabutis ir mano kambarys. 

 Taisyta. 

Būtų malonu sulaukti bent vienos ar kelių nuomonių ;)