Hermiona
Bandžiau iš akiračio nepamesti nei Drako, nei Hario, bet tai pasidarė sunku, kai atsidūrėme koridoriuje, kuriame vaikščiojo daugybė Hogvartso mokinių. Pametusi iš akiračio juodaplaukį, stebėjau tik šviesiaplaukį. Brovėmės pro įvairiakursių jūrą, kol atsidūrėme tuščiame koridoriuje. Turėjome gerokai atsilikti nuo dviejų sekamų vaikinų, jog Haris neišgirstų mūsų žingsnių.
-Žinau, ką padarei, Smirdžiau. Apkerėjai Keitę,-išgirdau kadaise buvusio mano geriausio draugo balsą. Penkiese stovėjome prisigretinę prie sienos ir puikiai girdėjome kas vyksta tualete, į kurį įėjo Drakas, o paskui jį ir Haris. Nereikėjo laukti nei minutės, kol patalpoje pasklido kerų atsimušinėjimo į sienas garsai.
-Palauk,-sustabdė mane Bleizas, kai išsitraukiau savo burtų lazdelę ir ketinau įeiti į tualetą, kuriame kovėsi klastuolis ir grifiukas. -Pirma apsižvalgyk ir įsitikink, kad į tave nepareis kokie nors kerai,-vaikinas trumpai pažiūrėjo į mane ir žvilgtelėjo pro praviras duris.
-Sectusempra!-sušuko Haris ir viskas nutilo. Girdėjosi tik bėgančio vandens garsas. Man to užteko, kad įsiveržčiau į vidų, nors ką tik ir buvo paleisti man nežinomi kerai. Sulaužytas čiaupas liejo vandenį ant grindų. Jo gylio pakako, jog būtų apsemtas mano batų priekis. Man vis labiau artėjant prie kriauklių, vanduo keitė spalvą. Tamsiai raudona spalva kėlė nerimą.
-Ką tu padarei?-pažiūrėjau į akiniuotą vaikiną, kuris stebėjo ant grindų gulintį Draką. Jo baltos spalvos marškiniai buvo persisunkę krauju, kuris bandė sunktis ir į šviesius plaukus. Klastuolis stebėjo lubas, o iš jo lūpų veržėsi skausmo verkšlenimai. Pritūpiau prie baltaplaukio ir paprastu gydomuoju burtažodžiu bandžiau pagydyti jo žaizdas. Bandymas buvo nesėkmingas. -Pakvieskit profesorių Sneipą! Dabar!-garsiai, jog mane išgirstų Pensė ir kiti, sušukau. Haris bandė kažką pasakyti, bet galiausiai nieko netaręs, apsisuko ir greitai dingo iš tualeto. Kraujo vis daugėjo ir šviesiaplaukis silpnėjo. Pasirodęs Sneipas, iš karto priklaupė prie Drako.
-Vulnera Sanentur,-profesorius kelis kartus pakartojo burtažodį, lyg žinodamas, kokie kerai buvo panaudoti, ir perbraukė burtų lazdele per Klastūnyno koledžo mokinio krūtinę. Kraujas sugrįžo į jo kūną ir aš lengviau atsikvėpiau. -Nugabenkime jį pas Madam Pomfri.
***
Drakas ramiai gulėjo ligoninės lovoje, kol aš žiūrėjau pro langą. Dangus buvo apsigaubęs labai tamsiais debesimis ir kėlė niūrią ir slogią nuotaiką. Žvarbus vėjas vis atsimušinėjo į ligoninės sparno langus. Oras tikrai nebuvo iš geriausių. Pasukau savo galvą į šviesiaplaukį, kuris atsisėdo ant lovos krašto.
-Drakai?-tyliai kreipiausi į vaikiną. Jis paėmė į rankas savo kostiumą, kuris buvo dailiai padėtas ant kėdės atlošo, o tada pažiūrėjo į mane.
-Turiu iš čia išeiti ir juos įleisti į Hogvartsą. Šiandien ta diena.
-Aš einu kartu su tavimi. Jokių prieštaravimų. Sneipas man viską papasakojo, kol Madam Pomfri apžiūrinėjo tave. Žinau, kas šiandien įvyks,-tariau. Drakui apsirengus, kartu išėjome pro ligoninės sparno duris ir patraukėme link Kambario iki pareikalavimo. Baltaplaukis sunėrė mūsų pirštus ir mes kartu stebėjome Pradanginimo spintą. Jos rankena palengva pradėjo leistis žemyn ir prasivėrus durims pasklido juodi dūmai. Jie jau čia.
-Turiu įvykdyti man skirtą užduotį. Lik su jais,-vaikinas menkai šyptelėjo ir paleidęs mano ranką, išėjo iš Kambario iki pareikalavimo. Pasukau savo galvą į Belatriks, Fenryrą Pilkanugarį ir dar kelis mirties valgytojus, kurie dėvėjo savo kaukes. Kartu su jais žingsniavau mokyklos koridoriumi link Astronomijos bokšto. Mokiniai, kurie ėjo į savo koledžų bendruosius kambarius, su baime pažiūrėdavo į mus ir pagreitindavo savo žingsnį. Nors Drakas ir liepė likti paslaptingame kambaryje, žinojau, kad mano tėvo šalininkai turi atsidurti bokšte.
Užlipome suktais laiptais, kurie vedė į Astronomijos bokštą, ir aš išvydau Draką, kuris laikė nukreipęs savo lazdelę į patį Albą Dumbldorą, Hogvartso direktorių. Vaikino ranka drebėjo ir atrodė, kad bet kurią minutę nuleis lazdelę. Jis bijojo, o dar kai esi priverstas tai padaryti, nes gali nukentėti tavo tėvai, pasidaro daug sunkiau.
-Šauniai padirbėta, Drakai,-Belatriks priėjo prie klastuolio, stebėdama Hogvartso mokyklos direktorių. Šis buvo nuginkluotas, todėl stovėjo nuleidęs rankas. Kol juodų garbanotų plaukų ragana ir žilabarzdis vyras apsimetinėjo keliais žodžiais, apsidairiau po bokštą. Manęs neapleido jausmas, jog mus kažkas stebi, bet nieko įtartino nepamačiau.
-Fenikso brolija bandė tave nuo viso šito apsaugoti, Hermiona,-Dumbldoras kreipėsi į mane ir aš pažiūrėjau į profesorių, kuriuo ilgą laiką pasitikėjau. Žengiau kelis žingsnius į priekį ir dabar stovėjau tarp Drako ir Belatriks.
-Jūs jėga atėmėt mane iš mano biologinių tėvų. Sukūrėt man netikrą gyvenimą. Pavertėt tuo, kuo niekada net nebuvau,-piktai atšoviau. -Per jus praradau savo tikrąjį gyvenimą, kentėjau vaidybinę tėvų meilę. Vertėt galvoti, kad priklausau Šviesiajai pusei,- net neketinau kontroliuoti savo emocijų. Tik Dumbldoro ir Fenikso brolijos dėka negalėjau gyventi gyvenimo, kuris iš tiesų man priklausė.
-Padaryk tai,-baltaplaukio teta pažiūrėjo į savo sūnėną. -Padaryk tai dabar!
Profesoriaus Sneipo balsas privertė Draką nuleisti savo burtų lazdelę ir žengti žingsnį arčiau manęs. Vaikino ranka greitai surado manąją ir sunėrė mūsų pirštus. Jutau, kaip klastuolis šiek tiek nusiramina. Eliksyrų mokytojas stovėjo kelias žingsniais toliau nuo mūsų visų ir rankose laikę burtų lazdelę.
-Severai, prašau,-Dumbldoras pažiūrėjo į savo kolegą.
-Avada Kedavra,-Sneipas nukreipė savo lazdelę į profesorių, paleisdamas žalios spalvos žaibus. Viskas vyko labai greitai. Direktoriaus sustingęs ir praradęs gyvastį kūnas pradėjo kristi žemyn nuo Astronomijos bokšto, profesorius Sneipas stumtelėjo Draką, kad pradėtų eiti, o Belatriks į dangų paleido Tamsos ženklą.
Taisyta.
Šią dalį norėjau parašyti jau labai ilgą laiką. Net negaliu pasakyti, kodėl. Skyrius rašytas kelias dienas ir tikiuosi, kad jis gavosi visai geras. Taip pat turiu labai svarbų pranešimą!! Būtų malonu, jeigu jį perskaitytumėt. ♠Nuo šios dalies veiksmas pradės stipriai keistis nuo originalios Hario Poterio serijos. Net gali būti, kad visiškai niekas neatitiks. Norėjau, kad tai žinotumėt ir jog nebūtų nesklandumų♠
KAMU SEDANG MEMBACA
✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE
Fiksi PenggemarTik keli žodžiai ir tavo gyvenimas iš karto pasisuka kita linkme. Žmonės, kurių nemėgai, tampa tavo geriausiais draugais, o vienas iš jų tampa daug daugiau. O žmonės, kuriuos laikei savo geriausiais draugais, nusisuka nuo tavęs. *!Skiriasi nuo kny...