Hermiona
Belatriks buvo per daug laiminga dėl Dumbldoro mirties. Didžioji salė tapo sujaukta po mūsų praėjimo ir vien juodaplaukės raganos dėka. Vos prieš porą minučių buvusi šviesi patalpa, tapo tamsia. Indų, kurie buvo paserviruoti ant koledžų stalų, šukės mėtėsi ant grindų ir ant pačių stalų. Prie jų prisidėjo langų stiklų šukės. Visą kelią mano ir Drako rankos neatsiskyrė nei sekundei. Sekėme Belatriks, profesorių Sneipą ir dar kelis mirties valgytojus per mišką, kai apleidome mokyklos pastatą.
-Hagridai! Uu!-Narcisos sesuo sušuko, o tada už savo nugaros išgirdau Hario balsą. Kiti Voldemorto šalininkai žingsniavo toliau link Uždraustojo miško pusės.
-Sneipai, jis pasitikėjo tavimi!-stebėjau artėjantį vaikiną, kol mano dėmesio nepatraukė ugnis ir jos skleidžiama šiluma. Belatriks padegė Hagrido trobelę. Moteris iškėlusi rankas į viršų, pašokinėjo vietoje, taip išreikšdama savo trykštančią laimę. Ji tuo per daug mėgavosi.
-Eikit,-Sneipas pažiūrėjo į mane ir nieko nelaukusi, kartu su Draku, nusekiau kitus savo tėvo sekėjus. Tolumoje dar girdėjau Hario balsą, bet neatsigręžiau atgal. Hogvartsas tolo už mano nugaros, kuriame visi šiuo momentu gėdėjo dėl mylimo direktoriaus mirties. Dumbldoras miręs ir mano tėvas pasiekė tai, ko norėjo. Tai kas bus toliau?
***
-Hermiona!-mano ausis pasiekė mamos balsas ir netrukus buvau jos šiltame glėbyje. Stipriau apkabinau moterį, kurią paskutinį kartą mačiau per žiemos atostogas.
-Dumbldoras nebegyvas. Kas bus toliau?-paklausiau Lilian ir atsitraukiau nuo jos.
-Severas perims Hogvartso direktoriaus vietą, o tavo tėvas turės stipresnę valdžią. Taip pat bandys gauti tai, ko trokšta nuo savo grįžimo.
-Hario mirties,-pažiūrėjau į ją ir mama linktelėjo.
-Jeigu viskas nepavyks geruoju,-ji atsiduso. -mūsų laukia karas. Bet tikėkimės, kad iki jo neprieisim. Tau ir Drakui reikia pailsėti. Buvo ilga ir sunki diena,-mama man šyptelėjo ir švelniai pabučiavo kaktą. -Pailsėk.
Užlipusi laiptais į viršų, radau praviras Drako kambario duris. Baltaplaukis sėdėjo ant lovos krašto, susiėmęs už galvos. Plačiau atidariau duris ir įžengiau į vaikino kambarį. Ant jo sienų kabėjo keletas nuotraukų su baltaplaukio tėvais bei draugais. Ant naktinio staliuko stovėjo mudviejų fotografija, daryta per pobūvį. Lentynose buvo tvarkingai sudėti mokykliniai vadovėliai iš visų praeitų metų.
-Drakai? Ar viskas gerai?-tyliai paklausiau ir mano akys susitiko su jo pilkomis, kurias taip stipriai mėgau.
-Ne,-sumurmėjo ir aš priėjau arčiau jo. -Aš jo nenužudžiau. Už mane tai padarė Sneipas. Tavo tėvas,-nemandagiai nutraukiau šviesiaplaukį.
-Kaip ir sakiau jau daug kartų, viskas bus gerai. Jeigu mano tėvas būtų norėjęs ką nors tau padaryti, jau būtų tai padaręs, aišku, aš nebūčiau to leidusi, bet viskas jau praeityje. Jis net nenusivedė tavęs pasikalbėti, nors šį vakarą ir buvo čia. Vadinasi, viskas gerai.
Taisyta
VOCÊ ESTÁ LENDO
✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE
FanficTik keli žodžiai ir tavo gyvenimas iš karto pasisuka kita linkme. Žmonės, kurių nemėgai, tampa tavo geriausiais draugais, o vienas iš jų tampa daug daugiau. O žmonės, kuriuos laikei savo geriausiais draugais, nusisuka nuo tavęs. *!Skiriasi nuo kny...
