✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE

20 skyrius

♥Dėkoju už 1,5 k peržiūras, kurias jau surinko šis kūrinys!♥ Taip pat ačiū žmogeliukams, kurie pakomentuoja bent kelis žodžius ;)♥

Hermiona

-Drakai, gali susikaupti?-paklausiau šviesiaplaukio vaikino, pakėlusi savo galvą nuo eliksyrų vadovėlio. -Mes turime šitą darbą atiduoti rytoj, o ant lapo parašyti tik mūsų vardai. 

-Juos per daug smagu stebėti ir aš negaliu susikaupti,-Drakas trumpai pažiūrėjo į mane ir grąžino savo žvilgsnį prie Bleizo ir Ronaldo, kurie dirbo kitoje bibliotekos pusėje nei mes, bet juos galėjome puikiai matyti. Klastuolis ir grifiukas nesutarė ir net labai, o Smirdžiui tai labai patiko stebėti. Jo veide puikavo pasididžiuojanti šypsena dėl Bleizo elgesio ir Drakas atrodė lyg būtų besididžiuojantis tėvas savo sūnumi. 

-Jeigu man padėsi ir man nereiks išbraukti tavo vardo, mes užtruksime pusvalandį ir tu toliau galėsi stebėti Bleizą ir Ronaldą,-pasakiau ir šviesiaplaukis atsivertęs savo vadovėlį, pradėjo skaityti ir ieškoti reikiamos informacijos. Į rankas paėmusi savąją plunksną, ant pergamento pradėjau rašyti informaciją, kurią radau aš. Jog darbas vyktų sparčiau, tik atėjus į biblioteką, aš ir Drakas pasiskirstėme, kas ir kokios informacijos ieškos. Baigusi rašyti, susidėjau savo daiktus ir pažiūrėjau į Bleizo ir Ronio pusę. Klastuolio veide mačiau, kaip jam baigia išsekti kantrybė, bet jis vis dar tvardėsi. 

-Baigei savo dalį?-paklausė manęs Drakas. 

-Taip,-atsakiau. Gavęs mano atsakymą, vaikinas į rankas pasiėmė savo plunksną ir pradėjo rašyti. Jam baigus, perskaičiau mūsų darbą ir gražiai suvyniojusi pergamento lapą, įsidėjau jį į savo mokyklinę rankinę. 

-Bleizas tuoj praras kantrybę, o kai tai nutinka, baigiasi nelabai gerai,-tarė vaikinas, sėdintis šalia manęs. Zabinis atsistojo ir pradėjo eiti link stalo, prie kurio sėdėjau aš ir Drakas. 

-Man reikia penkių minučių pertraukos nuo Vizlio,-sumurmėjo ir atsisėdo ant laisvos kėdės. -Kaip tu galėjai išbūti su juo geriausiais draugais beveik šešis metus?-vaikinas pažiūrėjo į mane ir nusikosėjo. -Žinai, o Hermiona visada leisdavo nusirašyti nuo jos. Hermiona padarydavo namų darbus už mane,-pradėjo kalbėti, bandydamas pamėgdžioti Ronaldo balsą. 

-Ar jis tau tai sakė?-paklausiau ir Bleizas linktelėjo. -Gavai klaidingos informacijos,-nusijuokiau. -Jam leisdavau nusirašyti tik labai retai, o namų darbus jam padėdavau atlikti, o ne darydavau už jį. 

-Paleiskit į mane kas nors nedovanotinus nužudymo kerus,-sumurmėjo Bleizas. -Aš nenoriu ten grįžti. 

-Teks,-Drakas atsistojo ir patapšnojo savo geriausiam draugui per petį. -nes mes jau einam,-pagriebiau savo mokyklinę rankinę ir atsistojau. 

-Sėkmės,-žvilgtelėjau į Bleizą ir kartu su šviesiaplaukiu vaikinu išėjau iš Hogvartso bibliotekos. Kartu einant link Grifų Gūžtos bokšto ir likus pusei kelio, Drakas sustojo ir aš pažiūrėjau į jį. Smirdžius apsidairė po tuščią koridorių, o tada pažiūrėjo į mane. 

-Hermiona Ridli, ar sutiksite būti mano pora per Kalėdinį pobūvį?-paklausė ir įdėmiai stebėjo manąsias akis. 

-Man būtų didelė garbė, Drakai Smirdžiui,-atsakiau ir tuščiu Hogvartso koridoriumi nuskambėjo mudviejų  juokas. 

Taisyta

Labai vėlyva dalis atkeliauja pas jus ;)