✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE

3 Skyrius

Hermiona

Stovėjau Smirdžių dvaro koridoriuje. Šiandien yra ta diena, kai aš grįžtu į Hogvartsą, burtų ir kerėjimų mokyklą, pradėti savo šeštuosius metus. Mano mama apsikabino mane ir geras kelias minutes nepaleido.

-Nepamiršk rašyti,- ji atsitraukė ir pažiūrėjo į mane.

-Nepamiršiu, -užtikrinau ją ir mama pakštelėjusi man į žandą, nuėjo prie Drako. Lilian vadinti mama buvo daug lengviau nei Voldermortą tėčiu. Nors nuo tada, kai sužinojau savo tikrąją kilmę, praėjo dvi savaitės, aš vis dar negalėjau suprasti, kaip Tas, Kurio Nevalia Minėti, galėjo kažką mylėti, kaip galėjo jam kažkas rūpėti. Kiek žinau jo mama vis girdė jo tėčiui meilės eliksyrą. Jis negalėjo jausti meilės. Galbūt Lilian rado būdą, kaip panaikinti meilės eliksyro sukeltą poveikį? Kai paklausiau jos apie tai, ji nieko man neatsakė. Mama kažką sušnabždėjo Drakui į ausį ir šviesiaplaukis linktelėjo su maža šypsenėle veide.

-Pasiruošę? - paklausė Narcisa.

-Taip, - atsakiau ir ji paėmė mane už rankos. Moteris pakartojo savo veiksmą su Drako ranka ir mes ištirpome ore. Netrukus stovėjome devintoje su trim ketvirčiais platformoje. Apsidairiau, ar niekas mūsų nepastebėjo. Įsitikinusi, kad niekas neatkreipė dėmesio į mus, aš atsisveikinau su Narcisa. Įlipusi į traukinio vagoną, atsisukau į Draką, kuris visą kelią ėjo man iš paskos. 

-Ridli, jeigu tau atsibos Poterio ir Vizlio draugija, tu visada laukiama mūsų kupe,-jis galva parodė į šalia esančią kupę, kurioje sėdėjo Parkinson ir Zabini. Pamojavau jiems. Jie plačiai nusišypsojo ir atkartojo manąjį gestą. 

-Visų pirma, viešumoje aš vis dar Įkyrėlė, Smirdžiau,-pasakiau. Nors ir per dvi savaites mes tapome gerais draugais, mes vis dar vienas kitą vadinome pavardėmis. Seni įpročiai sunkiai miršta. -O visų antra, nemanau, kad man atsibos jų draugija, - apsisukusi ant balto kulno, pradėjau ieškoti kupe, kurioje turėjo sėdėti Haris ir Ronis. 

***

-Ką Drakas veikė su ta pradanginimo spinta? Kas tie žmonės?-Haris paklausė tiek manęs, tiek Ronio, kai mūsų kelionė į Hogvartsą jau buvo įpusėjusi. Aš pakėliau savo galvą nuo skaitomos knygos. -Nematei? Ten vyko ceremonija. Įšventinimas. 

Dar prieš pat išvykimą iš Landynės ir sužinojimą, kas mano tikrieji tėvai, aš kartu su Hariu ir Vizliais buvau Skersiniame skersgatvyje, susipirkti reikalingus daiktus šiems mokslo metams. Pamatę Draką kartu su Narcisa, kurie apsidairę nuėjo iki Mušeikų skersgatvio, mes pasekėm juos. Tuo metu jie atrodė tokie paslaptingi, o būnant su Hariu, kuris visada norėjo viską išsiaiškinti, nebuvo lengva atsisakyti sekimo minties. Jiems įėjus į Bordžino ir Burko parduotuvę, turėjome užsilipti ant žemo pastato, kuris buvo šalia parduotuvės, stogo, kad galėtumėme pamatyti, ką jie ten veiks. 

-Hari, baik. Žinau, ką manai apie Draką,-papurčiau savo galvą, pajausdama, jog turiu jį užstoti. Daug kas pasikeitė per dvi savaites, nors to mano draugai dar nežino.

-Taip ir buvo. Jis vienas iš jų,-jis įdėmiai žiūrėjo į mane ir Ronį. 

-Apie ką tu?-paklausė nesupratęs raudonplaukis. 

-Haris mano, kad Drakas Smirdžius mirties valgytojas,-atsakiau į vaikino klausimą, suprasdama, apie ką kalbą tamsiaplaukis. 

-Beprotis. Kam Žinai Kam reikia tokių mulkių? 

-Tai ką jis veikė baldų parduotuvėje? Ieškojo baldų?-juodaplaukis pažiūrėjo į Ronį. 

-Tai siaubinga parduotuvė. Jis keistuolis. Na ir ką?-Ronis paklausė. Aš žiūrėjau tai į vieną, tai į kitą vaikiną, kol šie du kalbėjosi tarpusavyje, neturėdama, ką galėčiau pridurti. 

-Smirdžiaus tėvas mirties valgytojas. Nėra kuo stebėtis. Be to, Hermiona pati matė viską savosiomis akimis,-Haris ranka parodė į mane ir kartu su Roniu pažiūrėjo į mane. 

-Nežinau, ką mačiau,-pažiūrėjau į juodaplaukį su apvaliais akiniais. 

-Aš noriu įkvėpt oro,-Haris staigiai atsistojo ir pasiėmęs savo neregimąjį apsiaustą išėjo iš kupė. Aš sugrįžau prie savo knygos, kurią visą tą laiką laikiau rankose, skaitymo. Vaikinui išėjus iš mūsų kupe, supratau, kad kol kas nėra gera mintis pasakyti jiems, kas aš esu iš tiesų ir nežinau, kada jis ateis. Nusimato nelengvi metai mokykloje... 

Taisyta!
Sveiki visi. Čia aš su labai vėlyva dalimi :) Kadangi nuo vakar man paskelbtas karantinas, prižadu, kad gausti dažnų dalių. O dabar norėčiau sulaukti bent kelių nuomonių, kuriuos motyvuoja ir skatina toliau tęsti šią istoriją♥