they say she got bad reputation |✔︎|

25. tidal wave

I know it's hard when you know, you know better

Priėjusi prie savo namų durų jas lengvai atidarau ir stipriai trenkiu. Noriu, kad mama bent žinotų, kad jos vienintelė dukra grįžo. Nusiėmusi batus, juos nuspiriu į šoną. Esu tokia įsiutusi, kad trūksta tik kol mama prisidės ir aš jau norėsiu eiti žudytis.

Užlipu laiptais į viršų ir antrąsyk užtrenkiu savo kambario duris. Krentu į lovą lyg būčiau lengvas pukelis.

Jaučiu kaip rankos toliau dreba, pradeda net gi taip krutėti, kad negaliu suvaldyti savo kūno. Nekenčiu savo priepuolių. Jie kelia dramas ir padaro iš problemos, tragediją.

Mintyse pradeda skambėti Josho pasakyti žodžiai ir aš vėl noriu užsimerkti ir nebejausti jokios kūno dalelės. Nebenoriu jausti, kad esu kažkam priklausoma, ar, kad kažkas rūpinasi manimi. Man giliai nusišikti. Norėčiau gyventi viena, vienoje saloje. Bent neskaudintų manęs niekas ir aš nieko neskaudinčiau.
Joshas buvo teisus. Esu silpna ir nieko neverta. Jokios meilės, jokio susirūpinimo. Išsitraukiu dar vieną cigaretę ir ją uždegu. Išpūčiu dūmus, o per grotuvą, paleidžiu dainų.

Ir pasaulis griūna, kaip paprastos vaikų kaladėlės. Mano gyvenimas pasiekęs aukščiausia tašką, taip, kad pavojus yra visur. Visi pradėjo abejoti manim ir visiems pradėjo rūpėti, kokie mano ir Ryano santykiai. Visiems parūpo, tai kas nėra mano gyvenimas. Ryanui pradėjo rūpėti mano ir Josho santykiai, Joshui net nežinau. Noriu tikėti, kad gyvenimas gali būti gražus, kad saulė visad gali šviesti mano širdyje, tačiau taip niekad nebus ir nebuvo. Aš nesu laiminga.

Nutraukdamas mano mintis, pasigirsta telefono skambutis. Paėmusi iš kišenės, pamatau nepažįstamą numerį.

-Klausau,

-Am, Tisha? - Pasigirsta švelnus merginos balsas - Čia aš Emilija, - Tiek daug balsų, kad net maišosi. Pažiūrėjusi į cigaretę, nesuprantu. Dega mano ranka. Venos plyšta ir aš pradedu rėkti tiesiai į telefoną. Numetu cigaretę sau nuo rankų ir moteris įžengia pro duris. Blondinė.

-Tisha! Tisha! Tisha! Dieve mano! Kas yra?! Dukrelė nusiramink! - Paima mano rankas ir jas prisiglaudžia prie savęs. Ašaros pradeda kristi, klykiu kiek tik leidžia mano gerklę - Tisha, nusiramink, nusiramink, šššš..., - Tyliai pasako mama, visiškai prisiglaudusi prie manęs. Pradeda šiek tiek supti, kol aš užsimerkiu ir tamsa mane nuramina - Čia aš tavo mama, ššš nusiramink, - Dar vis tyliai taria ji.

Sugebėjusi atsimerkti, išleidžiu dar vieną ašarą.

-Ar tu susipykai su Ryanu? - Paklausia ji.

-Ne,

-Nuvešiu tave pas jį, gal tau bus ramiau su juo, - Nieko nenoriu atsakyti. Nenoriu neigti, nenoriu teigti, kad aš nenoriu. Nenoriu sakyti, kad jis girtas ir, kad jam visiškai nusišikti ant manęs. Noriu tik kuo ilgiau pasėdėti prie savo mamos ir bent keliom valandom, pasijausti turinti mamą - Kelkis! Nuvešiu tave, - Mama pasitraukia ir palieka mane vieną.
Net žmonės, kurie turėtų būti brangiausi mano gyvenime, veda mane prie pačio blogiausio gyvenimo.