they say she got bad reputation |✔︎|

58

Tisha Cameron

Žvarbus vakaro vėjelis, maloniai šiurpina mano odą. Ryanas apsikabinęs mane per liemenį ir padėjęs ant peties galvą, klausosi kaip kaimynai gyvenantys prieš mus švenčia triukšmingai  gimtadienį.

- iškviesti jiems policijà? - paklausia jis, kai kaimynai įsijautę pradeda iš visų jëgų rėkti dainos tekstą.

- Ryanai, nusiramink. Žmonės tik linksminasi, - Vaikinas mane prisispaudžia arčiau - Žinai, kad nenoriu skubintis, bet noriu pasakyti, kad aš nebūsiu tavo asmeninė kekšė, todėl vėl manęs paklausi, ar noriu būti tavo mergina ir taip toliau, - pasakau, kiek rimtai.

- kaip panorėsi. Viskas dėl tavęs.

Jaučiuosi siaubingai. Maudžia pilvą, nors teigė, kad turėčiau jaustis kaip įprastai. Man skauda pilvą, tik dėl amžino cigarečių rūkymo ir verkimo. Akys jau kelias dienas paraudonavusios, o lūpos sutrukinėjusios, kad kas kart pridedant cigaretę jaučiu deginantį skausmą. Niekas manęs nestabdo. Ryanas nerūko tiek kiek aš, bet pažiūrėdamas į mane, lyg nori kažką sakyti, bet kažkas jį sustabdo. Kaimynai pradeda užknisti, paleidžiu Ryano rankas ir nulipu nuo stogo. Suprantu, kad elgiuosi šaltai, bet nežinau, kaip kitaip elgtis.

Ryanas uždaro langą, kartu įeidamas į vidų. Atsisėda ant lovos krašto. Tokia distancija tarp mūsų, keistas reginys. Jis dažnai kalba, bet šis kartas toks tylus. 

- Ryanai, noriu eiti miegoti, - Jis atsistoja ir pasivalo rankas į kelnes.

- Galiu palaukti kol užmigsi, - pasisiūlo jis.

- Aš moku ir pati užmigti, jei ką, - abudu nusijuokiam.

- Taip, žinoma. - Vaikinas prieina ir pabučiuoja man į žandą, kai nusuku lūpas . Ryanas palieka mane, uždarydamas duris.

Atsistojusi, prieinu prie veidrodžio ir vėl pasisuku uždėdama rankas, kaip praeitą kartą. Kojos iš skausmo pradeda linkti, atsiremiu į lovą ir viena ranka uždengiu sau burną. Taip trokštu likti nepastebėta. Nenoriu, kad kas nors išgirstu, kaip mano širdis verkia, nes dabar tai jos ašaros. Bespalvės vanduo veržiasi ir krenta tiesiai ant mano megztinio. Viskas taip blogai. Viskas griūna. Neturiu vaikino ir jaučiuosi, kaip niekam nereikalinga būtybė. Abby net nepaskambino.

Esu pilka pelytė, kuri net neatskiria kur eiti. Neužuodžiu kelio, kuris kvepėtų mano skoniu. Dabar niekas ne be kvepia. Ryanas myli ir rūpinasi iš pareigos, matau jį kiaurai. Mama, nors ir paaiškino savo poziciją ir jausmus, vis tiek jos nesuprantu.

Atsigulu atgal į lovą. Užsikloju ir nusisuku į lango pusę. Už sienos pradeda girdėtis, kaip mama taria vyro vardą ir kartu išleidžia aimaną. Stipriau užsimerkiu ir išleidžiu ašarą ant minkštos pagalvės .

Aš jį myliu. Jis myli mane.

Ryanas Haars

Prisitraukiu Džoanos kūną arčiau. Suimu jos veidą ir greitai bučiuoju, ji atsitraukia kai pritrūksta oro.

- Kodėl tu toks grubus šiandien? - paklausia. Pradedu ją nurenginėti, nuogas kūnas. Kiekvienu kartu, šis vaizdas vis gerėja.

- Neklausinėk tiek daug, - nusimaudamas kelnes atsakau jai

- Paklausiau tavęs tik vieno klausimo ir į šitą net negali atsakyti, - suirzusi atsigula šalia manęs.

- Tiesiog padarykim tai, - prikandu savo apatinę lūpą  ir ji užšoka ant manęs.