they say she got bad reputation |✔︎|

27. love is a bitch

'trying not to forget my words
'Cause when I'm around you I tend to keep changin' my mind

Tisha Cameron

Nežinau kuriame lygyje stoviu. Tik grįžtu prie to kur pradėjau. Mama mane palieka prie Ryano namų. Su nedidele kuprine. Ji jaučia per daug atsakomybės, kai man kažkas negerai ir aš neturiu, kam išsipasakoti. Mama nėra tas žmogus. Susikaupusi ir kelis kartus įkvėpus iškvėpus, pradedu eiti kaip eilinį kartą prie jo durų. Įėjusi tiesiog numetu savo batus ir kuprinę į šoną. Ryanas kaip gulėjo ant sofos taip ir tebe guli. Su savo garbanomis ant veido ir pražiota burna iš kurios sklinda nemalonus alkoholio kvapas.

Nieko nelaukusi ir savęs nekankinusi užlipu laiptais į viršų ir nuėjusi į jo kambarį, palendu po kaldra. Apsisuku aplink save, kad kaldra labiau susispaustų. Man patinka šiluma.

Bandau užmerkti akis, bet jos pačios man kažką sako, aš negaliu jų užmerkti. Tikriausiai žino, kad jei užsimerksiu, atsikėlusi panorėsiu, kad šis miegas miegas, būtų mano mirtis.

Niekados per savo gyvenimą nebuvau tokia jautri. Niekad nepergalvodavau savo senų minčių, ar niekad neverkdavau dėl savo klaidų. Tačiau suskystėjau. Tapau mergaitė, kuri verkia ir visi aplinkui mano, kad man trūksta dėmesio. Šiuo metu nežinau ko man trūksta. Atrodo, kad visą gyvenimą turėjau pati tvarkytis su savo problemomis. Ryanas vienintelis, kuris mokėdavo užslėpti mano skausmą. Jis visad man kartodavo, kad viskas bus gerai. Aš tapsiu kažkada laiminga ir turėsiu šeima su penkiais vaikais.

Jau vieną kartą panaikinau savo pirmąjį vaiką.

Begalvodama mano ašaros pradeda kristi ant pagalvės. Čia kaip psichiatrinėje. Nuveda į kambarį, kad galėtum su savim būti ir pergalvoti savo veiksmus.
Nieko daugiau nelaukusi, nusikloju kadrą ir nusileidžiu laiptais žemyn. Sustoju, kai pamatau, kad Ryanas sėdi ir žiūri aplinkui.

-Ryanai! - Kiek apsidžiaugusi prieinu prie jo.

-Mažytė! - Sušunka jis, iškeldamas rankas. Matosi, kad jis dar neblaivus. Priėjusi, apsikabinu ir abudu nugriūnam ant sofos - Ką čia veiki?

-Nenoriu būti namuose,

-A, aišku. Esu taip pavargęs rytoj pasikalbėsim, gerai?

-Gerai, - Nutylam - Ryanai, o tu kažką prisimeni iš šiandienos?

-Mes buvome pasimatyme ir buvome labai laimingi, - Ryanas daugiau nieko nebepasako. Lieku žiobsoti į baltą sieną. Jis nieko neprisimena. Neprisimena. Nei žodžių kuriuos pasakė, nei kaip elgėsi.

Esi kalės vaikas ir nieko neverta mergina.

~¿~¿~¿

Mane prikelia skambantis telefonas, net neprisimenu, kaip mano mobilusis atsirado ant stalelio vidury svetainės. Paimu jį, stengdamasi nekliūdyti miegančio Ryano. Praleisti septyni skambučiai nuo nepažįstamojo ir kelios žinutės, kurios parodo žmogų, kuris taip ieškojo manęs per pastarąjį pusvalandį. Paskaitau paskutinę rašytą žinutę, pažiūriu į langą, apie kurį rašo žinutėje. Išlipu iš lovos, stengdamasi neprikelti miegančio Ryano. Tyliai nutipenu iki lango ir pamatau juodą automobilį, ryškiomis šviesomis ir viduje sėdintį patį žinučių rašytoją. Palengva pradedu jausti kaip žandai išrausta ir mano veidą pradeda puošti plati šypsena. Gaunu dar vieną žinutę, o tada tiesiog pagauta euforijos, pagriebiu su savimi turinčią kuprinę, staigiai užsimaunu batus ir uždarau tyliai duris, visiškai negalvodama apie Ryano reakcija, kai neras manęs ryte. Jam tai ypač nepatinka. Ramiai pradedu eiti link automobilio. Įsėdusi, numetu kuprinę į galą ir žiūriu tiesiai, šiek tiek įjungdama aktorinį pyktį.

Viliojančiai pažiūriu į jo akys, kai jos susitinka. Nusišypsau ir nužiūriu jį nuo pat apačios iki viršaus.

-Maldauju nekankink manęs taip, - Megztinio pusė nukrenta nuo peties. Aplinka kalba už mus. Joshas prisiartina prie manęs taip, kad šalti bučiniai ant mano apnuoginto peties sukelia šiurpulį per visą mano kūną. Jis ramiai kyla aukštyn, kol savo rankomis prilaiko mano kaklą. Kai tik jo lūpos prisiliečia prie mano žandų, pradedu šypsotis užsimerkusi. Pavasaris mano pilve. Viskas žydi. Pagriebiu Joshą arčiau savęs, tačiau lūpomis neliečiu. Kankinti man patinka. Nosimi pereinu per jo veidą. Kol galiausiai susieju mūsų ištroškusias lūpas, ieškoti tos pačio žemėlapio pradžios.
Antras kartas ir mes dulkinames prie mano vaikino namų.

pas mane rimtai pilve pavasaris.