Joshas Džyn
Leonardo užverčia per minutę ketvirtą stikliuką ir vis nusipurto, pajutęs kartų skonį, per gerklę. Išgėriau vos kelias stiklines viskio. Šiuo metu neturiu noro sėdėti čia ir žiūrėti, kaip jaunesni už mane keliais metais, geria alkoholį ir šneka nesąmones. Anksčiau ir toks buvau. Bet gyvenimas keičia žmones.
Muzika pradėjo mane blaškyti. Kelios merginos pradeda šokti viliojančiai priešais mane, tačiau nerodau jausmų. Jos neturi to ko man reikia. Pradedu žvalgytis, dar vis tikiuosi pamatyti jos veidą, bent šiame vakarėlyje, tačiau pasidavęs po kelių minučių, mustūmiu jas sau nuo kelio ir išeinu iš tvankių namų. Uždegu cigaretę ir atsisėdu ant laiptų.
Gyvenimas užknisa. Ateina žmogus, palieka savo poziciją ir išeina taip, kad niekas kitas negali jos užimti. Kalbu apie neapsisprendusią ir vaikiškai mąstančią Tishą. Aš sušiktai ją pamilau. Nors nežinau jos mėgstamiausios spalvos, mėgstamiausio atlikėjo, ar išvis jos istorijos. Galbūt ji tokios neturi. Tačiau tikiu, kad ji labai šilta ir praradusi viltis, kad gyvenimas gali būti geras.
Pradedu įsivaizduoti, kaip Tisha bėga laikydama mano ranką. Bėga nežinia kur. Kaip sakoma visi keliai veda į Romą. Todėl mes vykstam link Romos. Jos rankos ant mano krūtinės ir mes lengvai kvėpuojam, vienodu tempu. Kartodami vienas kitam meilės žodžius, kurie apsaldina kaskart mūsų širdis.
-Sveikas, - Viską sugriauna prie manęs atsisėdusi mergina. Aš nepažįstu jos, tačiau ji labai žavi. Maišyta azijietė. Geltona oda ir smailios juodos akys, putlios it debesėliai lūpos ir švelnūs juodi, ilgi plaukai krentantys ant jos nugaros - Atrodai nuliūdęs, viskas gerai?
-Taip, labas. Amm, mes pažįstami?
-Aš Margo,
-Joshas, - ištiesiu ranką ir numetu cigaretę. Ją sutrypiu ir išpjaunu susikaupusias seiles.
-Su kuo čia esi, ar vienas?
-Su draugu, bet spėju, kad jis jau antrą kartą lipa į antrą aukštą, - Margo švelniai nusijuokia, taip, kad jos balsas mane užvaldo. Paprastas ir švelnus juokas. Lyg lengvai spaudomi pianino klavišai, graži melodija - turi labai gražų juoką,
-Labai ačiū, dažnai sulaukiu komplimentų dėl savo juoko, - ji susigėda ir užsikiša plaukų sruogą už ausies. Jos žandai, šiek tiek iš raudonuoja, bet pradėję ramiai kalbėti, raudonumas išnyksta - Taigi, Joshai ką gero veiki gyvenime?
-Dirbu parduotuvėje, prie geležinkelio. Gyvenu pas draugą, taupausi universitetui, nes stipendijos negavau,
-Tai nesi moksliukas? - Paklausia meiliai ji.
-Ne, nesu. Mano mama dar iki šiol ant manęs dėl to pyksta. O tu ką veiki? Tokiame liūdname mieste, tau nevieta, - Margo lyg praleidžia tai pro akis ir nekreipia dėmesio į mano pasakytus paskutinius žodžius.
-Esu pradedantysis modelis, - Iš nuostabos pakeliu antakius ir šiektiek sušunku, to nesitikėdama - Gyvenu viena, nuomojosi butą ir einu į dizaino studijas, - Atsako ji.
Margo po truputį pradeda pildyti mano tuštumą, esančią širdyje. Apsikeičiam numeriais ir ji išeina, su kažkuo. Negrįžtu atgal į vakarėlio vidų, išeinu ir aš su ausinukais namo. Nesitikiu, kad šią naktį būsiu su kuom nors namie, nes Leonardas yra akivaizdžiai užsiėmęs.
Įėjęs į namus, numetu raktelius ir telefoną su prijungtais ausinukais. Nueinu į virtuvę ir pasiimu pasidaryti sausų pusryčių. Bent naudos bus, pavalgyti. Nueinu atsisėsti ant sofos. Įsijungiu televizorių, bet tokių metų nerodo nieko, kas mane domintų. Staiga suvibruoja telefonas.
margo: gal norėtum rytoj nueiti į kavinę?
aš: rytoj negaliu, dirbu.
margo: po darbo?
aš: gerai, baigsiu apie šeštą.
margo: susitiksim prie pagrindinės aikštės kavinės, k?
aš: man tinka
margo: xNumetu telefoną ir pradedu šypsotis, kol niekas nemato.
_________________
jūs neįsivaizduojat kas čia bus
YOU ARE READING
they say she got bad reputation |✔︎|
Teen FictionTik prašau nenusiteik prieš mane taip lyg būčiau narkomanė, nežinanti ką darau su savo gyvenimu.