they say she got bad reputation |✔︎|

55

Joshas Džyn

Suspaudžiu ir atleidžiu. suspaudžiu ir vėl atleidžiu. Veiksmą kartoju nesustodamas.

- Ji laukiasi tavo vaiko? - Paklausia toks pat rimtas kaip aš Leo. Vargšas vaikinas jaučia atsakomybę  man padėti. Verčiau jis eitų pas save į kambary ir priekaištus pasilikt sau.

- Leo, tu jau dešimt minučių man aiškini ką daryti, - ramiai pasakau.

- Ši žinia varo mane iš proto! Tuoj is nervu, man pasistos!

- tai neįmanoma,

- Įmanoma. Skaičiau internete, kad vien...,

- Man neįdomu Leo, - atsakau. Jis kelias sekundes užlaiko žvilgsnį į mane ir toliau pradeda vaikščioti pirmyn atgal svetainėje.

Viskas pasikeis. Taip sako visi. Net ir tie, kurie yra maži. Tokio amžiaus jie žino, kaip vaikai keičia pasaulį ir tavo asmeninį gyvenimą. Aš nesu pasirengęs. Net jei ir nebūsiu visada su ją. Nežinau ar tam vaikui yra gerai gimti tokioje šeimoje. Mes ne esame šeima. Mes ne esame kartu. Mes net nežinome vienas kito. Tai nenormalu.

- Ką ji sako apie abortą? - Paklausia po kelių minučių.

- Nekalbėjau su ją apie tai, - Leo atsidūsta.

- Jums reikia pasikalbėti, - šį kartą atsidūstu aš - Kaip ji augins vaiką, jei jūs net ne esate normaliai pasikalbëję? Tu turi su ją pasikalbėti. Pasiūlyk jai abortą arba pasiūlyk paramą. Susitikite kažkur kitur, kur nėra lovos

- Juk ji nėščia, - primenu jam

- Šiais  laikais žmonės stebina, - pasiimu vandens stiklinę kartu su savimi ir palieku Leonardo svetainėje. Įėjęs į savo kambarį, atsisėdu priešais pastatytą veidrodį ir išgėriu stiklinėje likusį vandenį. Mintyse verda mintys, sprendimai ir pokalbis su Tisha.

Išiimu iš kišenės telefoną, susirandu Tishos numerį:

aš: mums reikia pasikalbėti

tisha: aš laisva, kur?

aš: pagrindiniame parke

tisha: k

Ant paprastos palaidinės užsidedu džinsinį švarkà. Pastebiu kaip kūnas pasijaučia nestabilus. Rankos pradeda drebėti, o prakaitas išpila lyg pirmą kartą  eičiau susitikti su mergina. Dabar einu susitikti su mergina, kuri turi mano vaiką, o gal jau ir nebeturės.

- Ate Leo, - atsisveikinu išbėgęs. Atsisėdu ant dviračio, išvažiuoju žinodamas kelią, nors nelabai pamenu. nesilankau ten įprastai. Kartais Leo nueina susitikti su Emilija ten ir pasiima mane, bet pasikvietęs Margo, pasuku kitu keliu. Nepažįstu šios merginos labai gerai, bet kartais susimąstau, kad ji vienintelė, kad ir kaip banaliai tai skamba aš jaučiuosi gerai šalia jos.

Įvažiuoju į plotą su daug medžių ir įvairių suoliukų, kurie puse užiimti. Pamatau pačiame paskutiniame iš eilės suoliuką ant kurio sėdi Tisha. Garsiai nuriju seiles, privažiuodamas prie jos. Ji jausdama atsisuka. Nužvelgia nuo apačios iki viršaus.

- Rimtai?

- Kas? - nužvelgiu pats save

- Dviratis?

- Esi tokia išpuikusi, kad nesi mačiusi dviračio,

- Užsičiaupk, ko reikia? - šiurkščiai paklausia ji.

- Norėjau pakalbėti apie gyvybę tavo pil...,

- kūdikį? - pertraukus paklausia. Jaučiu kaip nervai svyla, atsisėdu šalia jos.

- na taip,

- Nežinau ką daryti. Nenoriu darytis aborto,

- Tisha, mes negalime tapti tėvais, pati supranti,

- tai tu nori, kad daryčiausi abortą?!

-Leisk man baigti,

- Nenoriu klausytis, kaip vedi vaiką prie žmogžudystės,

- Tisha, aš noriu, kad vaikas turėtų tėvus, kurie išskubės į pagalbą, bet kada. Tėvus, kurie turi patirties ką reiškia meilė, gyvenimas, atsakomybė, o mes? Mes jau nebeturime atsakomybės, nes esame čia ir kalbame apie tai.

- Gerai, tada ką siūlai? abortas?

- Jeigu tu nenori, nesidaryk.

- Neturiu kito pasirinkimo, - ji atsistoja ir palieka mane vieną.

____________________
honeys, labai smagei einam į pabaigą