they say she got bad reputation |✔︎|

11. false confidence

You're here for a reason but you don't know why

Tik priėjusi prie mažos raudonos parduotuvėlės, įeinu. Bandau nežiūrėti į kasininko pusę, bent jau noriu įsitikinti, kad ten jis, bet nenoriu būti tokia pastebima. Praeinu kelis skirius, kuriuose paprastas maistas. Atsiradusi prie ledų, iškart užmetu akį, bet tik įkišusi ranką į kišenę, susivokiu, kad pinigų neturiu. Galiausiai apsukusi ratą, pradedu eiti priešais kasą. Nenoriu žiūrėti į jo pusę, bet jaučiu žvilgsnį. Gal jam net nesu įdomi? Gal jis mano, kad esu kokia nors ligonė pabėgusi iš psichiatrinės. Staiga išgirus kosulį, atsisuku į pardavėjo pusę. Reakcija mane pasiekia po kelių sekundžių, o nusivylimas dar vėliau.

-Panelė, ar viską randate? - Paklausia pusaamžis vyras.

-Taip, taip viskas gerai, - Nieko nedariusi, išeinu iš parduotuvės. Išvis imu galvoti, kad tai ne šitą parduotuvė, bet ji raudona ir prie geležinkelio. Anksčiau čia su tėčiu užsukdavome. Tai buvo pirmas kartas po jo dingimo, kai atėjau čia. Man tikrai skauda širdį. Jis ėmė ir dingo, išėjo palikdamas mane su šią moterim, kuri turbūt net neatsimena, kad išvis egzistuoja toks žmogus, kaip aš.

Dažnai maždaug mano amžiaus paaugliai, nori gyventi gyvenimą, kurį gyvenu aš. Jokios kontrolės, grįžti kada nori, išeini kada nori. Nakvoji pas bet ką. Niekam visiškai neįdomu, tačiau aš jei tik galėčiau - Pasikeisčiau mamą, kad ir dabar. Važiuojant keliu link namų. Vis dėl to, aš noriu jaustis mylima, bet to net nejaučiu. Vaikiną turiu, bet mamos meilės niekas nepakeis, turėčiau galvoti, kaip gerą, kad mano mama mane leidžia bet kur ir pasitiki manimi aklai, bet aš kartais maldauju mintimis jos, kad mane sustabdytų. Būdama penkiolikos praradau nekaltybę, būdama keturiolikos susiradau vaikiną, būdama šešiolikos pasidariau abortą, nes Ryanas nesaugiai su manimi smaginosi ir būdama aštuoniolikos, jį išdaviau ir likau išduota. Nežinau ties kuriais metais, norėčiau būti sustojusi, tikriausiai tada kai neleidau naujai gyvybei įsikurti, šiame pasaulyje. Žinojau, kad jo arba jos gyvenimas nebus kur kas geresnis negu mano.

Pasiekusi namus, padedu riedlentę šalia durų ir leidžiuosi vidun. Nusimetu sportbačius, o tada nueinu į svetainę sujungtą su virtuvę. Pamatau senokai matyta mamą. Geltoni susivėlę plaukai, senokai dažyti, todėl šaknys juodos.

-Tisha, mes turime pakankamai pinigų, kad galėtume kažkur išvykti! - Sušunka iš džiaugsmo ji. Iškelia rankas į viršų ir atsisuka pažiūrėti mano reakcijos, tačiau tik pilu pieną ant sausų pusryčių. Pasirodo dar buvo šiek tiek likę Ryanui - Ei! - Pamojuodama sušunka - Tisha?!

-Atsiknisk,

-Kas taip kalba su mama?! - Išplėtusi akis paklausia

-Aš, - Pasiimu dubenėlį ir pradedu eiti link savo kambario - Džiaugiuosi, kad pasiūlei man vykti kažkur, bet nenoriu, - Ačiū, kad išvis prisiminei, kad turi dukrą! - Dar surėkiu lipdama laiptais

-Nevaidink, kad nežinau juk ezigstuoji!

-Mama tu nežinai,

-Ar tau tikrai taip atrodo?! - Pasigirsta pakeltas jos balso tonas. Užsidarau duris ir padedu ant stalo dubenėlį. Pasiruošiu valgyti, bet nenusiraminantis balsas pradeda rėkauti per visus namus - Aš uždirbu pinigus, kad tu galėtum pragyventi! Nuperku maisto, kad jo namie būtų! - Ji artėja, neiškentusi tokių jos pasiteisinimų, atsistoju ir pradedu eiti link durų, o atidarius išvystu savo mamos veidą.

-Aš taip norėčiau tave pakeisti, niekam net didžiausiam priešui nelinkėčiau turėti tokią mamą, kokia aš turiu,