they say she got bad reputation |✔︎|

32.

-po dviejų dienų

Joshas Džyn

Savo mintyse dar kartą suskaičiuoju ar pasiėmiau viską ko man reikia. Peržiūriu dokumentus ir patikrinu ar įdėjau vakar pirktą mamai dovaną.

-Važiuojam?! - Sušunka Leonardo.

-Varom, - Atsakau jam nekantraudamas kelioms dienoms grįžti namo. Jis paima mano kuprinę ir, kad būtų daugiau vietos įdeda ją į bagažinę. Leonardo nekantrauja kada į namus galės pasikviesti begalę draugių ir turėti su jomis grupinį. Nenustebau, kai jis pas man pasiūlė vykti aplankyti mamą.

Vaikystėje niekad nebuvau artimas su ją. Jos mąstymas, veiksmai, kalbos manieros ir keisti prikolai man kėlė šlykstulį ir gėdą. Jaučiau lyg niekad gyvenime nesugebėčiau bendrauti su tokiu žmogumi. Visada sėdėdavau ir laukdavau kol ji atvažiuos mane pasiimti, nes jai atrodė, kad vykti autobusu yra nesaugu, nors visi mano draugai vyko. Tais momentais atrodė, kad gyvenu tik su ją, bet turėjau ir tėvą. Jam iš tiesų labiausiai rūpėjo sportas, gal todėl ir būdamas devynerių jaučiau pareigą žaisti futbolą arba eiti į boksą. Vis dėl to mano tėvas nebuvo laimingas, jis milijoną kartų dingdavo ir kartais tik po dviejų savaičių pasirodydavo. Mes nebuvome artimi, galbūt todėl kai jis dingo aštuoniems metams, aš supratau, kad vienintelis žmogus visad liksiantis su manim, bus mano mama. Pradėjau ją mylėti tokią kokią ji yra. Su kalbos manieromis ir keistomis veido išraiškomis. Ji mano mama. Ji mane užaugino, dabar aš turiu jai bučiuoti rankas, kad net ir būdama viena sugebėjo užauginti mane ir vyresniąja seserį.

-Mes čia, - Sušunka Leonardo, prikeldamas mane iš apmąstymų. Nemėgstu kalbėtis su žmonėmis, kai važiuoju. Bent jau su Leo - Grįžti tik po dviejų dienų, supratai?!

-Taip, taip, - Atsakau jam išlipant. Pasiimu iš bagažinės kuprinę ir dar kartą patikrinu ar anksčiau pirkti traukinio bilietai yra mano kišenėje.
Atsisveikinu su Leo ir leidžiu jam pailsėti. Brunetas pasišokinėdamas nueina iki automobilio ir išvažiuoja. Jis toks laisvas.

Kurį laiką sėdžiu ir laukiu kada atvyks traukinys ir aš sau smagei galėsiu vykti namo. Galvojau pasiimti Tisha. Dar dabar raminu save, kad viskas gerai jei jos nėra šalia. Aš tiesiog nekenčiu minties, kad pripratau prie jos. Ir kaip galiu teikti, kad man kažkas patinka su kuo nesu net normaliai kalbėjąs? Dulkinimas nėra viena iš kalbėjimo formų. Mūsų kūnai kalba, bet lūpos tyli. Nekenčiu savęs už tokias mintis. Galiausiai pasirodo traukinys ir aš įlipu į jį, susiradęs laisvos vietos. Nemėgstu važinėtis, man labiausiai patinka važiuoti motociklu. Laisvas oras einantis kita kryptimi.

Traukinyje dažniausiai pasirodo skirtingi žmonės. Vieni panašūs į flegmatikus, kiti - įsijautę ir vaidina nepasiekiami su ausinukais ausyse, vienas iš jų esu aš. Keli vaikai ramiai sėdintys ir žiūrintys pro langą, nors matosi tik pilkos sienos. Važiuojam požemiu.

~¿~¿~¿

Namas stovi kaip stovėjo. Raudonų plytų dviaukštis pastatas. Iš išorės atrodantis erdvesnis, tačiau viduje ankštas. Nors mamai užtenka. Kiemas sutvarkytas ir pastatytas automobilis nevažiavęs visą amžinybę. Pamatau kaip pro duris išeina žemutė moteris, prilygsianti coliukės ūgio. Smulkaus sudėjimo moteris turinti gražią, blizgančią šypseną ir ilgus plaukus, kurie dar dabar atrodė žaviai, surišti į ilgą supintą kasą.

-Mano brangus Joshas! - Sušunka ji, džiaugsmingai mane pasitikusi. Šiek tiek pasilenkiu, kad galėčiau normaliai apkabinti mamą. Šilta ugnis apsivyjanti aplink mano kūną, užvaldo norą likti taip amžinai.

-Sveika, - Pasisveikinu, dar vis laikydamas apkabinęs.

-Jergutėliau, pažiūrėk į save! Kaip užaugai, tikru vyru pavirtai! - Ji mane priima į vidų ir liepia jaustis taip, kaip jausdavausi anksčiau. Namai.

Su mama pradedam kalbėti apie visus įvykius, bandau apžiūrėti ar kas nors pasikeitė, bet tik atsirado naujas televizorius, kurį pasirodo nupirko sesuo -Kaip sekasi tau? - Paklausia ji manęs - Kaip su Felicia? - Visai buvau pamiršęs, kad ji nieko nežino. Net apėmė kaltės jausmas.

-Mes išsiskyrėm, - Kiek liūdnai pasakau. Felicia buvo mano pirmoji mergina. Tai buvo viskas naują, neregėtą.

-Sakiau vaikelį, kad ji ne tau! - Kaip eilinį kartą pakartoja - Dovia sakė, kad turėtų rytoj atvykti, bet neaišku. Ji susirado vaikiną. Tik nesakyk jai, kad tu žinai. Ji norėjo tau pirma pasakyti,

-Tikiuosi ne toks liurbis, kaip pirmasis,

-Trečiasis sūnau. Pirmasis buvo doras žmogus, antras irgi, o jau trečias ne duok dieve tokio sūnaus, vyro ar vaikino! - Mano mama niekad nenustoja būti senutė. Kažkada pasakojo, kad kai žaisdavo vaikystėje žaidimą apie šeimą, būdavo senelė. Jai labiausiai tikdavo.

-Tiesa sakant susipažinau su viena mergina, jos vardas Tisha, bet nežinau. Pas mumis viskas labai komplikuotą,