Žmogaus Estetika

Anarchija

Nelaikau savęs pavydžiu asmeniu. Bet pamatęs porą, porą draugų, žmones, fiziškai išreiškiančius artumą ir meilę vienas kitam... jaučiu pilvą sukančią pagiežą žmonėms, kurie tiesiog yra laimingi. Aš pavydžiu. Aš be galo pavydžiu.

Prieš kelias dienas, lankydamasis muziejuje, buvau daugiau sutelkęs dėmesį į vaikštinėjančią porą, nei į artefaktus. Du žmonės, vienas kitą apsiviję rankomis, lėtai slinko nuo eksponato prie eksponato, kuždėdami vienas kitam į ausį. Vaikinas periodiškai suleisdavo pirštus giliau į merginos šoną, ir ji, bijodama kutulio, kaip mat susiriesdavo kvatodama. Norėjau būti jos vietoje. Norėjau būti laikomas taip pat, kaip ji.

Iš pradžių mudu su juo nelietėme vienas kito. Jis tikriausiai jautėsi keistai, aš bijojau įsibrauti į jo asmeninę erdvę, iš pradžių net nenorėjau jo liesti - tai buvo nauja patirtis, paprastai norisi imti ir glamonėti visus, bet tik ne jį. Nors ir nuolatos noriu kibti visiems and kaklų, retai tai inicijuoju. Nenoriu kam nors sukelti diskomforto.

Po kelių susitikimų atsargiai apsikabinome.

Nuoširdžiai buvau ekstazėje. Jis atrodė reikšmingas. Ne atmestinis dėl formalumo ar dėl sveikinimosi. Apsikabinome dėl to, kad abu to norėjome.

Desperatiškai norėjau su juo susitikti ir vėl, ir vėl, ir vėl įkristi į jo glėbį ir pasilikti ten amžiams, prisiglausti prie jo krūtinės ir leisti jo širdies ritmui nugramzdinti mane į užmarštį. Norėjau pagaliau papasakoti jam, kiek daug jis man reiškė. Kokį radikalų pokytį įnešė į mano gyvenimą, kad prieš jį iš tikro nežinojau, ką reiškė draugystė. Jis pirmas mane priėmė, jis pirmas nekreipė dėmesio į tai, jog esu... toks, kad nesu heteroseksualus ir tai netrikdė jo, turėjom tokias pačias pažiūras į pasaulį, nors užaugom visiškai priešingose aplinkose. Jaučiausi be galo saugus su juo. Tai buvo pirmas pavasaris, kuris neužvertė ant manęs sniego tirpsmo depresijos.

Nežinau, ar buvau jį pamilęs, ar tiesiog palaimoje, turėdamas draugą. Kartais spontaniškai užplūsdavo noras dėkoti jam už jo egzistenciją. Tik jam atitolus nuo manęs suvokiau, kodėl. Apart mano šeimos, jis buvo vienintelis mikroklimatas, kuriame jaučiausi savas.

Dėkoju tau, draugas anarchija.

2020.03.12