Žmogaus Estetika

Hedonizmas ir padorūs piliečiai

Mano paties santykis su menu yra labai hedonistiškas. Nors kuriu pats, esu archetipinis vartotojas - man giliai dzin, nebent tai būtų man jautri tema. Gražaus vaizdo užtenka. Kurdamas tenoriu, kad jausčiausi gerai, vienintelis mano meninis moto yra "lul o ko ne, būtų juokinga". Emocijų daug neturiu, savo įžvalgas išmokau slėpti taip gerai, kad pats neberandu, tad kas man belieka? Eskapizmas ir interneto homofobų vanojimas šlapiu rankšluosčiu. Visai nebloga kombinacija.

Džiaugiuosi žmonėmis, kurie kelia standartus savo meno sričiai ir tikisi gilios prasmės. Malonu, kad dauguma man dėmesio duodančių rašykų irgi yra tokie; jaučiuosi beveik blogai, kad į jų rimtą tarpą ikėliau darbą, kurio kokybė man visiškai nerūpi ir nerūpės.

Bet tada gavau pirmą homofobišką komentarą. Mano kraujas daro piktą gliugu gliugu, niežti pirštus ir CHA pagaliau gausiu su kuom nors pasirieti.

Labai žavi nuomonė, kad "rašymas įtaigus iki kol nesupykino, nereikia reklamuoti tokių reiškinių." Labai. Objektyviai homoseksualumas nėra amoralu, aplinkinius tai žaloja visiškai tiek pat, kiek ir heteroseksualūs žmonės. Tuo tarpu žudymas, pagrobimai, smurtas ir t.t. aiškiai trukdo kitiems gyventi, bet literatūroje yra romantizuojamas daugiau, nei paprasta meilė. Atrodo keista, kodėl gi padorusis pilietis komentatorius nesmerkia tokių kūrinių? Net jei krikščionybė ir būtų aktyviai nusistačiusi prieš gėjus, "nebūk homoseksualas" nėra Dievo įsakymas, o kenkimas kitam - net keli jų.

Patinka, kad kažką sužavėjau, bet sužavėjau iki tokio lygmens, kad siūlo tęsinio scenarijus su itin šlykčiais bruožais. T.y. Einaras turėtų būti transvyras, kuris pasikeitė lytį, nes įsymylėjo Johaną ir sužinojo, kad jam patinka vyrai. Ir tada traktuoti jį kaip pusiau vyrą, pusiau moterį. Nu vau, aš be žodžių. Suprantu, kad tai tikriausiai kyla iš nežinojimo, bet c'mon, žmogau. Baisu. Bet visgi gavau įkvėpimo parašyti kažką su necislyčiu veikėju? Galbūt pažaisti su įvardžiais? Galbūt.

2020.04.09.