Man nepatinka poezija.
Nemanau, kad poezija yra kažkas negero, bet tiesiog negaliu skaityti poezijos. Ir teksto stulpeliais. Ta prasme dramos. Pjesių. Scenarijų.
Kai matau taip surinktą tekstą man iškart norisi ritmo ir muzikalumo, nesuprantu žodžių, kurios skaitau, nes man nevalingai pasidaro svarbiau surasti ritmą ir kažkaip intonuoti, nei perskaityti, kas sakoma. Man prieinamas tekstas stulpeliais yra tik dainų žodžiai.
Nu nepatinka man. Ir vsio.
***
Sapnavau, kad naktį stovėjau prie degančio namo grupelėje žmonių, akis nudelbęs į mūsų visų batus. Dieną išėjęs pasivaikščioti prasilenkiau su mergina, kuri batus buvo susivarsčiusi raišteliais su ugnies raštais ant jų.
Tikriausiai namą padegė ji.
***
Labai ilgai nieko nerašiau, kaltas, bet Velykos visiškai išsekino ir, tiesą pasakius, vėl praradau motyvaciją kažką veikti. Nesirašo, nors tu ką. Jaučiuosi įkalintas ne tik name ir jo apylinkėse, bet ir kažkokiame tuštumos cikle. Bandau save prisiversti pabėgioti, bet neišeina. Keista.
Bent jau nusigruntavau drobę.
ESTÁS LEYENDO
Žmogaus Estetika
De TodoMintys ir jausmų parodijos, ūžiančios galvoje žmogaus, gyvenančio su pakirptais emociniais sparnais. Mano asmeninis pusiau dienoraštis, pusiau eseistinių kartais kontraversiškų minčių kratinys apie gyvenimą, savo būsenas ir patį Wattpad'ą. Dalys ke...
