Žmogaus Estetika

Homoseksualusis Akiratis

Kiek pamenu, visad turėjau polinkį vyriškajai lyčiai. Nuo pat darželio laikų. Nieko nuostabaus, žinant mane. Tėvams nebuvo stebėtina, kad pirma vaikiška darželio simpatija buvo kažkoks berniukas, kurio veidas jau išdilo iš atminties. Ir jie nežvelgė į mane kreivais žvilgniais, kai pažiūrėjęs su jais "Žiedų Valdovą" drąsiai išpyškinau: "aš myliu Aragorną". Jie tiesiog manė, kad tai miela, kaip ir pridera galvoti apie vaikiškas simpatijas. Jie neteisė manęs išgirdę, kad pradinėse klasėse buvau susižavėjęs vaikinu, kad tas pats pasikartojo pagrindinėje, jie su manim kalbėjo visiškai taip pat, kaip būtų kalbėję su mergaitę nusižiūrėjusiu berniuku. Tik palaikė, keikdami visus, kurie dėl to iš manęs šaipėsi.

Jiems už tai esu be galo dėkingas.

Kartais suvokiu esąs paskutinis gaidys skųsdamasis, kai man pasisekė turėti tai, ko absoliuti dauguma mano situacijoje esančių žmonių neturi net liberaliausiose vakarų valstybėse.

Asmeniškai įdomiausias viso mano gėjiškumo aspektas yra stebėti, kokie žmonės patenka į mano akiratį ir kaip polinkiai vystosi kartu su mano charakterio augimu (į aukštį tįsti nustojau jau 7 klasėje chacha).

Negaliu tiksliai nustatyti, kas man patikdavo darželio laikais, nes sunkiai prisimenu žmonių veidus. Apskritai didžiąją laiko dalį praleisdavau su mergaitėmis, nes berniukai nepriimdavo lėles mėgstančio ilgaplaukio į savo tarpą. Jas prisimenu geriau. Panaši situacija ir su pradinėmis, tik čia negaliu nustatyti, kas tiksliai man patiko, nes pats nesuprantu. Jie visi neturėjo nieko bendro tarpusavyje.

Pagrindinės klasės. Štai čia prasideda visos linksmybės. Šeštoje klasėje tapau mokyklos pajuokos objektu dėl nestandartinės išvaizdos, gerų pažymių ir dėl to, kad mėgau piešti ponius. Septintoje pradėjau lankyti dailės mokyklą ir gėdingai įkritau į k-pop fazę, kurią noriu ištrinti iš savo smegenų amžiams. Tais metais sugrįžo viena iš pradinių klasių simpatijų - vaikinas, su kuriuo tris metus buvau praleidęs baseine, bet nustoję lankyti treniruotes nustojome kalbėtis. Jis buvo labai tipinis "pretty boy": aukštas, suveltais plaukais, struktūruotu veidu ir kitaip nei daugelis, nebuvo rajoninis asilas. Nuojauta kužda, kad iš tikro tai buvo noras susigrąžinti jį kaip draugą, nors, žinoma, labai norėjau jį visaip kaip liesti, ką aš tuo metu traktavau kaip seksualinį potraukį. Jokio velnio tai nebuvo tai. Tuo metu tiesiog nežinojau, kad aseksualumas yra orientacija ir kad būti lipšniam yra normalu.

Septinta klasė taip pat pasižymėjo tuo, kad su internete sutikta mergina pradėjęs kurti savus veikėjus ir istorijas jiems, ėmiau labiau domėtis savo paties orientacija ir polinkiais. Kaip ir pridera trylikamečiui, dariau tik veikėjus, kurie man atrodytų patrauklūs. Nors ir turėjau visas interneto platybes prieš savo akis ir buvau nuolatos bombarduojamas smegenis ardančios korėjietiškos popkultūros, visi pagrindiniai mano veikėjai buvo daugiau ar mažiau baltaodžiai, vyrai, kaip įmanoma minimalesnio kūno plaukuotumo (kaltinu k-pop įtaką), dauguma ilgais plaukais, ne per daug raumeningi. Asmenybių jie praktiškai neturėjo, vieno jų charakteris buvo "sad UwU", kito "lust OwO", todėl netraktuosiu to kaip bruožo. Vėlgi, kaip ir pridera trylikamečiui.

Su ta internetine drauge savęs pažinimo keliu ėjome kartu, mat buvome tiek pat chaotiški pasimetę bendraamžiai paaugliai. Jos stiprybė buvo rašymas, manoji - piešimas. Aš piešdavau mudviejų veikėjus, ji kurpdavo grandiozines istorijas jiems. Tiesa, istorijas rašydavo ne tik apie veikėjus: prošvaistėm parašydavo kokią nors k-pop fanfiction įkvėptą nešvakesnę miniatiūrą apie save ir savo merginą, vėliau vaikiną. Vieną dieną ji parašė apie mane ir mano tuometinę simpatiją. Nežinau, kas ją paskatino, galbūt niekada neminėjau savo lyties, bet apie mane ji rašė kaip apie merginą.

Tai kaip geras kūjis kalė man per galvą. Suvokiau, kad nesu cislytis. Oi, kaip buvo smagu, pirma maniau, esąs transmergina, nes tuo metu buvau klaikiame "sjws sugadins pasaulį" urve ir kažkodėl neigiau lyties spektro egzistavimą. Ak tie seni geri laikai, kai lietuvių kalbos binarinė sistemą manęs nesmaugė su lytiškai orientuota gramatika! Myliu.