Dažėm kiaušinius. Giminėje turim giliai įsišaknijusias dažymo ąžuolo žieve ornamentuojant vašku ir raišiniu tradicijas. Galvoju, kad reikės kažkaip suktis man pagaliau perėjus į veganizmą. Vartoti parduotuvinius kiaušinius neetiška, o pats tikrai neauginsiu paukščių. Bet marginti man patinka. Kažką sugalvosiu.
Pernai paklausęs, kaip Velykas praleis jis, šis man atsakė, kad niekad jų nebuvo šventęs. Nėra keista, bet man, kaip menininkui, labai suskaudo, kad mano geras bičiulis nė karto nebuvo marginęs kiaušinio. Nusprendžiau, kad pabandysiu kitąmet pakviesti dažyti kartu. Tuo metu buvau pradėjęs jį įsimylėti, jei neaišku.
Taip, dar vis jo ilgiuosi, bet jausmai po truputį slūgsta.
Keistas tas gyvenimas. Galvojau, kad naujame dešimtmetyje galėsiu savo avant-garde'inius margučius kurti tarp daugiau mylimų žmonių. Bet pasirodo, kad vašką ant lukštų dėlioti teko ne tik be jo, bet ir užsidarius namuose. Paprastai susiburdavome pas senelį, mano, tetos ir dėdės šeimos.
Šventės man net nepatinka. Nepatinka nei šventinis maistas, nei dideli giminių sambūriai, nei šventimas pagal religiją, kuria netikiu. Bet dabar, išsiilgus žmonių, mielai dalyvaučiau ir sambūry.
2020.04.10.
YOU ARE READING
Žmogaus Estetika
RandomMintys ir jausmų parodijos, ūžiančios galvoje žmogaus, gyvenančio su pakirptais emociniais sparnais. Mano asmeninis pusiau dienoraštis, pusiau eseistinių kartais kontraversiškų minčių kratinys apie gyvenimą, savo būsenas ir patį Wattpad'ą. Dalys ke...
