Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

1 Skyrius

-Labas Kate, malonu tave matyti,-nusišypsojo mano psichologė, kai įėjau į kabinetą ir atsisėdau ant šiltos kėdės.
Apsidairiau ir nedrąsiai pažiūrėjau į senyva moteriškė. Žinau jos klausimus ir tai visada man kelia neigiamas emocijas.
-Taigi Kate, kaip tau sekasi?-paklausė ir pasiėmė savo didelį storą sąsiuvinį.
-Gerai,-paprastai atsakiau ir žaidžiau su savo pirštais.
-Mama sakė jog tave vis dar kankina košmarai. Ar gali apie juos papasakoti?
-Sapnuoju vaikiną,-tyliai pasakiau ir ji linktelėjo, kad tęsčiau,-Jis mane sumušė,-pasakiau ir ji tai užsirašė.
-Ar pameni jo veidą, vardą?
-Ne, jis sapnuose nusisukęs, bet jo rankos tatuiruotos,-taip žmonės mano sapnuose visada nusisukę, bet kelios detales matosi.
-O ką nors dar esi sapnavus apie jį?-pasmalsavo.
-Jis rėkė ant manęs, o tada...-nutylau, nes šitas sapnas yra kiek imtimus.
Gerai jis iškrypęs ir negaliu patykėti jog tai jau dariau.
-Nesijaudink. Tai tik tavo labui,-ramino ir atsidusau sulaikiusi orą.
-Mes mylėjomes,-nedrąsiai pasakiau.
-O tai buvo priverstinis seksas?-paklausė.
-Ne, aš pati to norėjau,-nuryjau seiles.
-Tai viskas?
-Taip,-linktelėjau.
-Gali eiti, susitiksim kita pirmadieni Kate,-šyptelėjo ir linktelėjus išėjau iš kabineto pamatydama mama.
-Na kaip?
-Tragiškai,-sumurmėjau ir kartu išėjau iš pastato. Nubėgau prie mašinos ir įsėdus iš kart įsidėjau ausines, pasileidus muziką. Mažiausiai dabar noriu kalbėtis su mama. Ji vistiek apie ta pati sakys kaip ir psichologė. Taip aš truputi kai ką primiršau, bet nesu durnele. Nenoriu jiems visko sakyt, noriu pirma daugiau sužinot kas jie tokie, o tik tad spręsti ką man daryt su savo žiniomis. Mama pajudino mane tada, kai grįžom ir iškart nulėkiau į savo kambarį. Įsitraukiau eskizus ir deliojau iš eilės. Tie žmonės kažkokie keisti. Turiu omeny pagrobė, bet nieko nedarė tik laikė mane uždaryta kažkokioje stovykloje. Keisti jie kažkokie.
-Kate, ateis šiandien Tomson šeima, vakarieniausi kartu?-paklausė.
-Taip!-surėkiau ir paslėpus eskizus nuėjau perzirengt.
Nekenčiu Tomson šeimos, bet man patinka erzinti jų dukrą. Tikra kvailė.
Užsidėjau juodas timpas ir pilkus marškinėlius. Kukliai, bet gražiai. Išgirdus skambuti į duris pasiruošiau praleisti dar vieną tragišką vakarą. Tiesa sakant nebenoriu eit. Ai tiek to liksiu kambarį ir praleisiu dar viena dieną piešdama.
-Brangute ateik,-pro duris įėjo mama.
-Nenoriu, šįkart neisiu,-sumurmėjau ir ji linktelėjus išėjo palikdama mane viena.
-LAISVĖ,-nusijuokiau ir jei mane kas girdėtu palaikytu beprote.
Tiesa pamiršau paminėti dėl mano saugumo dabar esu Raise, tik mama mane vadina Kate ir psichologė. Neblogai ane? Įdomu ar tie žmonės galvoja apie mane? Turiu omeny tą vaikiną labiausiai, jis juk buvo man pirmas. Per sapną tai buvo gera, bet ar realybėje irgi taip yra? Jei jam patiko, man patiko kodėl jis mušė mane? Ach jo, maniakai viska keičia.
Atsiguliau į lovą ir žiūrėjau į lubas. Gerai nueisiu ir pasisveikinsiu. Noriu paalmatyti ta nevykele. Pakilau iš lovos ir nusileidau į svetaine.
-Sveiki,-pasisveikinau ir pažiūrėjau į Jess.
-Oh labas Raise,-nusišypsojo pone Tomson.
Nusišypsojau malonia šypsena ir nuėjau į virtuvę. Pradariau šaldytuvo ir čiupau jogurto. Atsisėdau prie stalo ir kabliavau.
-Nebijai sustorėti?-išgirdau Jess balsa.
-Na nebijok tavo matmenų nepasieksiu,-pasišaipiau ir toliau galvojau apie sapnus.
-Och kokie mes šmaikštus,-sumurmėjo ir išėjo turbūt atgal į svetaine.
Suvalgiusi jogurta grįžau į savo kambarį ir kritau į lovą. Truputi užsimaniau miego todėl apsivertus ant koto šono užsimerkiau.
...Neriškaus veido vaikinas gulėjo šalia manęs ir galiu pasakyti jis šypsojosi.
-Tavo ranką labai šalta,-sukikeno.
-Senai jau pabudęs?-nuleidus galvą pasakiau.
-Nuo tada kai pradėjai mane grabinėti.
-Tik nesakyk, kad dėl manęs jis pabudo,-persigandau.
-Pupa kiekvienam vyrui rytais pasistoja, na, bet žinai nuo tokiu malonumu pabunda ir aistra...
...-Mhm tavo užpakaliukas nuostabus,-pasakė.
-Tai atsimink, kad jo daugiau gyvenime neliesi!-sušukau...

-Kate, brangute kelkis,-išgirdau mamos balsą.
Pramerkiau akis ir pamačiau susirupinusia mama. Mano kūnas buvo išprakaitavęs, o anklode nuspardyta kojų gale.
-Viskas gerai?-paklausė.
-Taip tik sapnavau sapna apie naktį, kai dingau,-pamelavau.
Mama mane apsikabino ir priglaudė prie savo krūtinės. Kad ji žinotu jog meluoju. Aš esu prr daug smalsi ir noriu daugiau sužinoti apie tuos žmones.
-Man viskas gerai, grįžk pas svečius,-šyptelėjau ir ji pabučiavus mano kaktą išėjo iš kambario.
Pakilau iš lovos ir atsisėdau prie stalo. Įsitraukiau eskizus ir tuščia balta lapą. Nupiešiau naujus įvykius sapne ir pastebėjau jog to vaikino plaukus ryškus. Kai piešiu dažniausiai stengiuosi nukopijuoti viska ir žiūrėti ar pasirodė naujos detalės ir šįkart žinau jog vaikinas juodaplaukis. Pasiėmiau dar viena lapą ir nupiešiau antrą vaikiną, kuris lietė mano užpakalį. Jo veidas kiek atsimenu buvo ryškesnis ir jei ji pamatyčiau, atpažinčiau tikrai. Pabaigus piešti paslėpiau piešinius po stalu. Atsistojau prie lango ir stebėjau
jau gana sutemusu dangų. Apšviestoje gatvėje pamačiau važiuojanti motociklą ir jis įsuko į mano kiemą. Įdomu kas ten toks. Nusileidau laiptais žemyn ir pamačiau, kaip mano mama atidaro duris gražiam aukštam vaikinui. Jo tamsus plaukai krito ant akių ir jis rankas juos patraukė.
-Sveiki, atvažiavau pasiimti Jess,-nusišypsojo ir iš svetainės atbėgo Jess ir puolė jam į glėbį.
-Labas,-pasakė savo cypenčių balselių ir mamai pasitraukus tas vaikinas pastebėjo mane.
Jo žvilgsnis buvo priblokštas ir aš akyvaizdžiai jį nužiūrėjau. Kažkur jį mačiau, prisiekiu esu jau jį mačius.
-Mažuti susipažink čia Raise,-pristatė mane Jess.
-Malonu aš Harry,-nudišypsojo nervinga šypsena.
-Harry Styles?-paklausiau pati priblokšta savo klausimu.