Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

43 Skyrius

*Raises Pov*
Stovėjau sustingus, kai prie mano kojų sukrito Jeff kūnas. Kažkas jį pašovė. Kažkas norėjo nužudyti Jeff.
-Raise!-išgirdau Zayn rėkimą ir jis išlėkė į lauką pamatydamas mane sustingusia, o Jeff kraujo klane.
Nežinojau ką daryti.
-Vežkite jį į ligoninę,-paliepė Zayn kitiems vyrams.
Jis priėjo prie manęs ir patraukė plaukų sruogą, kol aš toliau stebėjau tą vietą kur yra Jeff kraujo.
-Raise...Raise,-kalbino mane,-Raise!-papurtė mane ir pagaliau pažiūrėjau į jį.
-Z-Zayn,-sumikčiojau ir stipriai jį apsikabinau.
Jis priglaudė mane prie savo krūtinės ir glostė nugarą.
-Jam viskas bus gerai, nusiramink,-sušnabždėjo.

Zayn parvežė mane namo, o pats išvažiavo į ligoninę pažiūrėti, kaip Jeff. Nenoriu, jog jam kas nutiktu, jis pirmas žmogus, kuris palaikė mane ir leido suprasti, kad padės man ir Zayn. Jis mūsų šeimos draugas, ne vien tik Zayn gaujos narys.
Nuėjau į virtuve ir įsitraukiau sausainukų. Valgydama juos vis tikrinau laiką ar telefoną. Ta nežinomybė mane žudo. O jei tas žmogus būtu pašovęs mane? O gal jis tiko manęs? Nemanau, kad jis čia ateitu, nes mane saugo Zayn vyrai. Tikiuosi, jog neateis.
Išgirdau skambanti telefoną ir greitai jį pačiupus atsiliepiau.
-Klausau.
-Jam viskas gerai. Peršautas petis, bet sake gyvens,-informavo Zayn ir iškart ramiau pasidarė.
-Kada grįši?-paklausiau, nes vienai būti šitame name, nejauku.
-Jau einu į mašiną, greit busiu namuose.
-Važiuodamas nupirk man saldainių, pasibaigė,-greitai sumaliau.
-Gerai pagranduk,-nusijuokė ir padėjo ragelį.
Ar jis ką tik pasakė, jog aš stora? Jis tikrai taip pasakė. Greitai nuėjau į vonia ir nusirengusi likau vien tik su apatiniais. Nužiūrinėjau save veidrodyje ir tikrai atrodau, kaip bačka. Pilvas vis didėja ir atroda sprogs. Paglsočiau savo pilvą ir patempiau lupą.
-Na tu ir augi,-pasakiau mažyliui ir užsimečiau chalatą, nes rengtis tyngiu.
Nusileidau laiptais žemyn ir vėl nuėjau į virtuvę. Aš valgyti vis dar noriu, o nėra nei agurkėliu, nei saldainių. Šmirinėjau spintelėse ir susinervinau, kai neradau nieko gero. Čia Zayn viska suvalgė!
-Brangute aš jau namie!-išgirdau Zayn rėkimą
Nuėjau pas jį ir sukryžiavau rankas.
-Tu suvalgei mano agurkėlius?
-Ne.
-Meluoji,-piktai pasakiau.
-Tu vakar pati juos visus suvalgei,-teisinosi.
-Tai dar drįsti sakyti, jog aš abžora?-susiraukiau.
-Ar aš tai sakiau?-pavartė akis.
-Leidai taip suprasti.
-Nebenusišnekėk ir baik rodyti savo kaprizus,-suurzgė.
-Aš nieko...
-Sakiau baik!-suriko ir kruptelėjau.
-Atiprašau,-tyliai pasakiau ir nuėjau į laisvą kambarį.
Užsirakinau ir atsisėdau ant lovos ir pažiūrėjau į drebančias rankas. Nusivaliau ašaras ir stebėjau savo pėdas. Paglosčiau pilvuką ir atsiguliau. Aš tikrai viska perdedu. Prakeiktas nėštumas, turi būti toks komplikuotas. Apsikabinau pagalvę ir sušniurkščiau nosimį. Girdėjau, kaip Zayn vaikšto apačioje ir žinau, kad ji nervuotas. Su mano tokiomis emocijomis, jis paliks mane.

Jau vakaras, o aš neišlendu iš šito kambario. Noriu valgyti, bet negaliu eiti į apačia. Na tiesa sakant bijau. Išgirdau, kaip Zayn lipa laiptais ir po kelių sekundžių duris bandė atidaryti.
-Atidaryk.
Tylėjau. Jei prakalbėsiu, vėl pravirksiu.
-Atidaryk duris Raise, arba jas išspirsiu,-piktai pasakė.
Toliau tylėjau ir jis trenkė į duris. Kruptelėjau ir nuėjau prie durų. Lėtai atrakinau duris ir pradarius pamačiau jos pikta veido mina. Prikandau virpančia lupą ir nuleidau galvą.
-Rinkis daiktus ir eik,-paliepė.
-K-ką?-sumikčiojau.
-Man jau nusibodo tavo tos nesąmonės. Tiesiog dink,-suurzgė.
Nebeišlaikiau ašarų ir pradėjau verkti.
-Prašau nedaryk to,-sukukčiojau......
-Raise!-pašokau iš lovos išpilta prakaito.
Tai tik baisus sapnas. Baisus sapnas.
-Raise atidaryk duris,-girdėjau Zayn balsą.
Bijodama nuėjau prie durų ir atrakinau jas. Jos greitai prasidarė ir nespėjau sureaguoti, kai atsidūriau jo glėbyje.
-Tu neliepsi man išeiti?-tyliai paklausiau.
-Ką? Žinoma, ne. Juk sakiau, kad niekada tavęs nepaleisiu,-pabučiavo mano kakta ir mano širdis nusiramino.
-Myliu tave,-sušnabždėjau.
-Aš tave labiau,-pakėlė mano gallvą ir įsisiurbė į lupas.
Atsakiau į jo bučinį ir apsivyjau rankomis jo kaklą. Jis glostė mano liemenį ir tai dar labiau ramino. išgirdome durų skambutį, todel teko atsitraukti.
-Einam,-šyptelėjo.
Nuėjome abu į apačia ir atidarius duris susiraukiau.
-Molly?-suurzgiau.
-Labas Kate,-pašaipiai nusišypsojo ir mačiau, jog per jos bliuskute matosi pilvas.
-Ko tau čia?-paklausė Zayn.
-Net nemanyk, jog atsikratysi manimi, kai užstatei man vaiką.