Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

46 Skyrius

Daktaras pažiūrėjo į mus ir nusišypsojęs priėjo.
-Atnešiau tyrimus ir šitas vaikinas tikras laimes vaikas, nes vos vos truko, kad būtu perpjauta miego arterija. Kelias savaitęs negalės kalbėti, kol užgis žaizdos ir kai valgys jaus nemalonu jausmą. Paleisime jumis tik po savaites, nes vis dar yra riziką. Vis dėl to netekote daug kraujo,-šyptelėjo.
-Ačiū daktare,-padėkojau.
-Panele jums irgi reikėtu pasisaugoti, tokie nualpimai kenkia mažyliui,-informavo daktaras ir Zayn pažiūrėjo į mane.
Jam tai to nesakiau.
-Žinoma,-linktelėjau.
Kai daktaras paliko mus vienus nedrąsiai pažiūrėjau į Zayn.
-Žinau ką dabar manai, bet aš buvau išsigandus,-pasiteisinau ir jis pavartė akis,-Džiaugiuosi šiuo atvėju, kad negali kalbėti, nes turbūt burbėtum ant manęs.
Jis tik nusijuokė ir paputė lupas. Su šypsena pasilenkiau prie jo veido ir pabučiavau jį. Jis sukando mano apatinę lupą ir pačiulpė ją. Vėl įsisiurbiau jam į lupas ir pagilinau bučinį. Po kelių minučių teko atsitraukti, nes į palatą sugužėjo visi mūsų draugai.
-Tu tai nemirtingas, seni,-nusijuokė Harry ir prie jo pamačiau Jude.
-Jude?-sutrikau.
-Taip taip,-nusijuokė.
-Kaip jus susitaikėte. Juk maniau, kad jis su Jess.
-Susitikau su juo bare, nes ten kurį laiką dirbau ir šitas mėšlo gabalas nebeatsikniso,-truktelėjo pečiais ir Harry tik vartė akis.
-Kaip jaučiasi Zayn?-paklausė Sophia laikydama savo berniuką ant rankų.
-Kur jis nesijaus gerai. Jei nebūtume atėje, tai jis būtu vėl pasimylėjęs su Raise,-pasišaipė Niall ir norėjau jį dabar užmušti.
Zayn pačiupo tušinuką su lapų ir dideliomis raidėmis užrašė "AŠ VIS DAR TURIU JĖGU IŠSPARDYTI TAVO UŽPAKALĮ HORAN".
-Pala tai jai Dean tavo tėtis, tai tu irgi turėtum būti Horan, taip?-paklausė Jude.
-Pagal viska jo, bet kažkodėl nešioju mamos pavarde,-truktelėjau pečiais.
-Nu ir gyvenimėlis čia pas jus,-išgirdau pažįstama balsą ir pažiūrėjus į duris pamačiau Kate.
-Kate Jamet?-sutrikau.
-Ta pati,-nusijuokė ir nuėjau jos apsikabinti.
-Kas čia per susirinkimas?-perskaitė Eleonora ant lapo parašytus Zayn žodžius.
-O ir pats Malik,-pasišaipė jį ir jis tik pavartė akis.
-Kokia tu pasikeitus ir....Nieščia?-paklausiau.
-Taip. Kaip ir tu,-nusišypsojo ir mačiau, kaip Zayn vis varto akis.
Norėjau jau liepti jam baigti, bet į palatą įėjo daktaras.
-Wow kiek jūsų čia daug, bet deja turėsiu išprašyti, nes negalima tiek būti.
-Na mes jau einame, susitiksime, kai šitas pabus,-nusišypsojo Louis ir visi atsisveikine išėjo.
Daktaras suleido Zayn vaistus ir kažka patikrinęs išėjo.
*Po penkų mėnesių*
Sėdėjau svetainėje ir žiūrėdama filmą verkiau. Pakabinau ledų ir valydamasi ašaras juos valgiau. Zayn vis dar medžioja tą vyrą, kuris jį sužeidė, o aš čia baigiu nuverkti visas akis. Sukukčiojau dar labiau, kai pagrindinis veikėjas mirė ir pakabinau vėl ledų, bet dabar dar ir šokoladynio kremo pasiėmiau.
-Grįžau!-išgirdau, kaip į namus įeina Zayn.
Ignoravau jį ir toliau verkiau žiūrėdama tą filmą.
-Mažu...Kas per velnias?-sutriko, kai pamatė mane verkenčia.
Pažiūrėjau į jį ir prikandau virpančia lupą. Jis priėjo prie manęs ir atsisėdęs apsikabino.
-Nu kiek kartu sakiau, jog nežiūrėtum tokių filmų?-atsiduso ir išjungė televizorių,-Einam, tave reikia nuprausti,-pabučiavo mano šokoladuotas lupas ir lėtai paėmęs ant rankų nusinešė į vonią.
Jis pasodino mane ant vonios krašto ir atsuko čiaupa šilto vandens. Stebėjau, kaip jis pasiima kempinę ir sušlapiną ją. Man vis dar bėgo ašaros, nes kodėl is turėjo mirti? Taip nesažąninga.
-Tai kas dabar mirė, kad taip verki?-valydamas mano veida paklausė.
-Pagrindinis veikėjes,-sušniurkščiau nosimi.
-Juk tai tik filmas mažyte,-švelniai nusišypsojo.
-Bet vis tiek graudu,-atsidusau, nes buvau pavargus nuo verkimo.
Kai jis nuprausė mane nušluostė mano veida ir švelniai pabučiavo.
-Kaip sekės?-paklausiau.
-Gerai, manau greitai jis bus pagautas,-nusišypsojo ir kartu nuėjome į virtuvę.
Atsisėdau ant kėdės, nes jau paskaudo nugarą.
-Aš tokia stora,-sudejavau ir paglosčiau pilvuką.
-Tu nieštukė,-sukikeno ir padavė man sulčių.
-Pažiūrėk į mane. Kaip kokia bačka ridenama esu,-sumurmėjau ir jis pradėjo juoktis,-Kas taip juokinga Malik?-burbtelėjau.
-Na ko dabar širsti?-priėjo prie manęs ir paglostė pilvuką.
-Nežinau,-atsidusau,-Turbūt aš tave užknisu.
-Turbūt ne. Aš tave myliu juk,-perbraukė pirštu per mano lupą.
Nusišypsojau jam, kai išgirdu durų skambutį.
-Aš atidarysiu,-pasakiau ir sunkiai pakilus nuėjau prie durų.
Atidariau jas ir pamačiau Waliyha su Zayn tėvais. Oh velnias, juk aš tik Waliyha pažįstu.