Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

17 Skyrius

Dean buvo ne ką labiau nustebęs nei aš. Jo akyse buvo susikaupusios ašaros, kaip ir manosiose.
-Kate?-paklausė ir palietė mano veidą.
Nespėjau sureaguoti, kai staiga jis prisitraukė mano kūną prie savojo ir stipriai apsikabino.
-Aš maniau jog tu mirus,-tyliai pasakė.
-Aš irgi,-sušnabždėjau.
Jo rankos kiek atleido mane ir pažiūrėjo į mano akis. Nusišypsojau jam ir jis man atgal. Dean akis pažiūrėjo į kažką už manęs ir tai turbūt bus Zayn.
-Kodėl nesakei jog ji gyva?-piktai paklausė ir pasitraukęs nuo manęs priėjo prie Zayn.
-Aš pats tik nesenai sužinojau,-šaltai pasakė.
-Ir negalėjai sušiktos žinutės parašyti?!-surėkė.
-Sušiktai ne!-atrėkė.
Dean nieko nelaukęs trenkė jam, o iš mano lupų pasigirdo cyptelėjimas. Zayn greitai sureagavęs čiupo jam už sprando ir prirėmė prie sienos.
-Kas su tavim negerai?!-sušuko ant jo, o aš kaip mažas išsigandęs vaikas stovėjau susigužus kampe.
Jie vienas ant kito rėkaujo ir dar negana to mušėsi.
-Sustokit,-pasakiau, bet jie negirdėjo.
Drebančiomis rankas paėmiau stovinčia vazą ir mečiau ant žemės jog ji sudužtu ir sukeltu pakankamai garso.
Zayn ir Dean atsisuko į mane ir sutrikę žiūrėjo į sudužusia vazą.
-Kodėl taip padarei?-paklausė Zayn ir jis nebuvo patenkintas tuom.
-Jus mušėtės,-tyliai pasakiau ir jis priėjo prie manęs.
Mano akyse jis garantuotai matė baimė. Pripažinsiu bijojau jog jis gali mane nuskriausti. Kai jis ištiesė ranką aš kruptelėjau ir jis pasimetė.
-Ką tu jai padarei jog ji tavęs bijo?-paklausė Dean ir stumtelėjęs jį priėjo prie manęs.
Žvilgtelėjau į Zayn, kuris žiūrėjo į grindis ir apie kažką galvojo. Jis pažiūrėjo į mane liūdnu žvilgsnių ir išėjo greitai pro duris. Norėjau jį vytis, bet man sutrugdė Dean.
-Leisk jam eiti, jis turi nurimti,-šyptelėjo ir aš linktelėjau,-Ar jis tave mušė?-paklausė ir pasimečiau.
Jis manęs nemušė, na jis tik per prievarta privertė mane su juo mylėtis.
-Ne,-atsakiau.
-Ar tikrai?-įtariai pažiūrėjo ir linktelėjau.
Dean čia prabuvo apie pora valandų iki kol sutemo. Išleidau jį namo ir nuėjau į miegamąjį. Tikiuosi Zayn nepasiduos pagundai ir nevartos narkotikų. Kai jis apsinešęs yra ištroškęs sekso ir verčia mane daryti to ko nenoriu.
Atsiguliau į lovą ir pasiėmusi telefoną surinkau Zayn numeris.
-Telefonas išjungtas arba už ryšio zonos ribų,-atsidusau iš nusivilimo ir padėjau telefoną ant spintelės.
Kur jis galėtu būti? Apsiverčiau ant kito šono ir užmerkiau akis. Jis grįš.
Pramerkiau akis nuo skambančio telefono. Sugriebiau jį ir nežiūrėdama atsiliepiau.
-Klausau,-prikimusiai pasakiau.
-Raise eik iš Zayn namų, jam suleido stipriu narkotikų. Jis bus neprognazuojamas ir gaki tave nuskriausti,-pasigirdo Harry balsas ir pašokau iš lovos.
-Kaip suprast suleido?-sutrikau.
-Jis nusigėrė ir toks vaikinas jam davė didelė dozę stipraus ir reto narkotiko, kuris paverčia žmogų neprognazuojama,-paaiškino ir greitai nusirengus išskubėjau iš kambario.
-Ačiū, kad pranešei,-pasakiau ir padėjau ragelį.
Nusileidau laiptais žemyn ir pribėgus prie durų atrakinau jas. Vos tik pradariau jas prieš mane stovėjo Zayn. Jo vyzdžiai buvo išsiplėte, o veidas išbalęs. Toks vaizdas jog jis būtu gyvas lavonas.
-Kažkur išsiruošei?-paklausė ir aš greitai atsitraukiau nuo jo.
-M-man reikia n-namo,-sumikčiojau.
-Nemeluok man,-piktai pasakė ir lėtai artėjo link manęs.
-Nemeluoju,-išsigandus pasakiau.
-Ateik čia,-paliepė, bet papurčiau galvą.
-Nešk savo užpakalį prie manęs,-suurzgė.
-Aš bijau tavęs,-pripažinau.
Jis nusišypsojo ir pradėjo greitai artėti prie manęs. Pasileidau bėgti link viršaus ir užbėgus laiptais įlėkiau į kambarį. Užrakinau duris ir įėjau į vonią. Nieko nelaukus užsirakinau vonioje ir atsisėdau ant vonios krašto.
-Atrakink duris!-suriko ir girdėjau, kaip jis daužo kambario duris.
Drebančiomis rankomis atidariau spintelę ir ieškojau kuo apsiginti, bet nieko nebuvo apart dušo reikmenys. Riksmai vis garsėjo ir atsitupus kampe apsikabinau kelius. Jei jis pasieks mane aš nemanau jog jis bus toks kaip anakart. Šįkart jis labiau įsiutes ir nenusiteikęs juokauti. Staiga pasigirdo lūžimo garsas ir girdėjau žingsnius link vonios. Mačiau, kaip pajuda rankeną ir kaip jis bando atidaryti duris.
-Aš žinau jog tu ten Raise,-dusliai pasakė ir labiau apsikabinau kelius,-Atrakink duris,-paliepė.
-Tu mane nuskriausi,-sukukčiojau.
-Tu verta bausmės,-suurzgė ir trenkė į duris.
-Zayn tu ne toks,-kukčiodama pasakiau.
-Būtent toks ir esu Raise. Esu maniakas, kuris niekada tavęs nepaleis,-nusijuokė.
Pasigirdo didžiulis garsas ir duris sutreškėjo, bet neatsidarė. Mano skruostais riedėjo ašaros, o rankos drebėjo iš baimės. Jis įsilauš ir vėl manim pasinauds, kaip kokiu skudurų. Vėl spyris ir duris pradėjo klebėti.
*
-Tu supista kale!-surėkė ir atsmerkus pamačiau visa įtūžusi Zayn. Nespėjau nieko pasakyti, kai jis čiupo man už plauku ir pastatęs ant kojų prirėmė prie sienos.
-Zayn man skauda,-suinkščiau, nes jis smarkiai spaudė mano rankas.
-Skaudės labiau, nes tokia kekše kaip tu verta to,-išspjovė žodžius ir aš nebesuprantu kas jam darosi. Sukaupiau visas jėgas ir nustūmiau jį nuo savęs.
-Kas su tavim negerai? Ir kodėl vadini mane kekše?-suurzgiau.
-Nes tokia esi,-pasakė.
-Tu nesveikas, Zayn!
*
Pabudau iš transo ir nuvyjau tą atsiminima su Zayn tada, kai duris palačiai prasivėrė, o pro jas įėjo Zayn.
Jis priėjo prie manęs ir grubiai pastatęs ant kojų prirėmė prie sienos.
-Prašau nereikia Zayn,-apsiašarojus paprašiau.
-Tu turi atlikti savo pareigas,-suurzgė.