Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

3 Skyrius

-Zayn nusiramink,-prabilo Niall.
-Nusiramint?! Kaip tu reaguotum jei tau praneštu, kad tavo mirusi mergina gyva?!-surėkė.
-Aš suprantu jog tau skaudu, kai pusantru metų galvojai jog ji mirusi, bet Zayn nemanai jog tai tau antras šansas?-paklausiau.
-Šūdas, tu juokauji. Per mane ji tiek šūdo patyrė jog man tik belieka melstis, kad ji manęs taip ir neatsimins. Viena karta jos gyvenimą sugadinau, antra karta to nedarysiu,-sumurmėjo.
-Zayn tu pats irgi vos nemirei. Tave buvo pašove ir dievas te žino, kaip tu vaikštai šia žeme. Brolau nepraleisk progos,-kalbėjau, nors žinojau jog jis nesutiks.
Kate vadinama mirtis jį pakeitė. Jis tapo kitoks, tapo daug pyktesnis ir jo žmonių ratas tikri monstrai.
-Žinai galėjau ir nepabusti, nes tikrai....Nes atsibudęs iš komos po mėnesio sužinojau jog mano merginą palaidojo prieš kelias dienas. Jus žinojot, bet man nesakėt, taip?
-Mes nežinojom. Nesuprantam tik vieno kodėl suvaidino jos mirti, bet tapatybės nepakeitė. Viskas atitinka tik vardas Raise,-prabilo Liam.
-Nesvarbu dabar tai. Ėsmė tame yra tokia, jog aš sušiktai esu pasimetęs, kai pamatau savo mirusia maž...merginą,-murmėjo ir tai priminė man senaji Zayn.
-Bet žmogau ji gyva, naudokis proga, gal tai šansas tau,-šyptelėjau.
-Ane šansu? Kad dar karta ji mirtu tik šįkart galutinai?!-surėkė ant paskutiniu žodžių,-Ne, ačiū. Vos ji tik mane prisimins dingsiu iš miesto. Nenoriu būti šalia jos, kai žinau, kad sušiktas Cameronas sužinojęs jog ji gyva, vėl keršys per ją.
-Tai tiesiog paliksi ją viena?!-sušukau atsistojęs ir ji pavartė akis.
-Ji ne viena. Ji su savo šeima,-šaltai pasakė.
-Tu apgailėtinas. O ką tada tie žodžiai reiškė, kai sakei jog viska atiduočiau jog ji būtu gyva. Tai štai ji gyva, kodėl nebandai jos susigražinti?-ramiai paklausiau.
-Nes ji verta daugiau,-tyliai pasakė ir išėjo pakikdamas mus vienus.
*Raise Pov*
Grįžus namo kritau į lovą ir stengiausi nuraminti riedančias ašaras. Jie mane pagrobė, bet reaguoja taip,lyg bučiau nepažįstama. O tas vaikinas dar...Kodėl jis sakė jog turėčiau būti mirus? Nejaugi jam nerūpėjo mano jausmai?
Galvojau apie jį tol kol užmigau.
...-Mhm, manau laikas. Tu tokia nekalta.
-Tommy apie ką tu kalbi?
-Nebijok,-šyptelėjo...
-Niall!
-Namuose nieko nėra....Nejudėk...
...-Kada grįši?
-Jau važiuoju, viskas gerai?-švelniai paklausė.
-Taip.
-Ar tu verki?
-Ne?
-Hey mažyte neverk. Aš greit busiu namuose...

Greitai pramerkiau akis ir apsidariau. Mano kūnas buvo išprakaitavęs, o rankos drebėjo. Nauji prisiminimai. Žinau, kas tas vaikinas. Pagal viska mes buvom pora, bet tada kodėl jis nenudžiugo? O gal aš jam nerūpėjau? O kas tas Tommy? Aš...aš buvau išprievartauta? Sušikti klausimai. Gerai supratau tik viena. Tas vaikinas, kuris pagal viska buvo mano vaikinas yra mano pagrobėjas. Šūdinai skamba. Rimtai jaučiuosiu, kaip beprote. Mano prisiminimai karpyti. Lyg koks senas filmas kuris vis pastringa ir preidžia tam tikrus veiksmus. Bet žinau tik tiek jog sapnuose jis, tas vaikinas buvo man geras.
*Zayn Pov*
Važiavau link Kate kapo. Visa laika eidavau ant jos kapo, kai ji buvo gyva ir gyveno tam pačiam mieste. Norėčiulau džiaugtis, bet negaliu. Ji vis kažka atsimena ir tai nieko gero. Žinant Kate ji tikrai norės mane užmušt viska prisiminus. Ji vaikštanti bėda, mano bėda. Norėčiau jog ji nieko neatsimintu ir kurtu naują gyvenimą, bet ne...Jai nesaugu tokiame mieste kur esu aš. Jei tas suskis Cameronas sužinos jog Kate gyva, jam tai bus, kaip sušiktas žaidimas. Jis nesustos kol ji tikrai nebus palaidota šešios pėdos po žeme. Maniau jog pamiršau ją, bet kur gi. Ji mano mažute kuria aš be galo
myliu. Nors jausmai kiek buvo atšale, bet kai pamačiau ją, manyje toks pyktis užkilo ir tai dėl to jog maniau, kad ji mirus. Tos paskutinės mano ir jos dienos buvo įsimintyniausios, nes buvo visko šypsenos, liūdesio ir įsteriju.
***
-Kur buvai?-smalsiai paklausė
-Parukyt,-šaltai pasakiau, nors neturėjau ant jos pykti.
-Aha ir susižeidei krumplius rūkydamas?-sarkastiškai pasaklausė.
-Koks skirtumas kur juos susižeidžiau, buk gera ir nešk savo užpakalį į viršų,-suurzgiau ir mačiau jog jai tai nepatiko.
Ji nemėgsta, kai vadovauju, bet dabar savo labui galėtu paklusti.
-Ne, mano užpakalis bus čia tol kol tu nepasakysi kas yra tokia Jenn,-piktai pasakė.
-Iš kur žinai apie ją?-priėjau prie jos.
-Ji tau skambino,-ramiai pasakė.
Keista jog ji nerėkauja.
-Ir tu atsiliepei?-susierzinau.
-Ką? Ne. Tik pamačiau jos vardą ekrane, o ką turėjau atsiliept?-įtariai paklausė,-Kas ta Jenn, Zayn?-ji pavydi, tai matos ir man tai patiktu, jei ne sušikta nuotaiką.
-Rūpinkis savo suknistais reikalais.
-Tu turbūt juokauji! Savo reikalais?! Kas su tavim negerai?!-šaukė
-Nerėk kaip laukinė kekšė,-piktai pasakiau ir žinau jog tai ją įžeidė ir turėčiau atsiprašyti, bet negaliu.
-Na ta laukine kekšė darys ką nori,-įsižeidus pasakė.
-Ne nedarysi,-perspėjau.
-Kodėl? Manai gali kontroliuoti mane?! Ne, negali! Jau tiek šūdo esu patyrus per tave, kad man jau niekas neberūpi! Aš maniau jog tu pasikeitei,-nors paskutinius žodžius ji ištarė tyliai, bet išgirdau.
-Puikiai žinojai su kuo susidedi todėl nesiskūsk!-surikau.
-Aš susidėjau su mielu, rūpestingu ir mylinčiu vaikinu, o ne su tokių kuris rėkia ir išvadina mane laukine kekše,-susigraudinus pasakė ir nubėgo į viršu.
***
-Zayn baik!-cypė kol kutenau ją.
-Pasakyk, kad aš seksualiausias vaikinas ir paleisiu,-sukikenau
-Taip tu seksualus, pats seksualiausias!-surėkė.
***
Atrodo jog tai buvo vos vakar, bet praėjo jau pusantru metų. Jai greitai aštoniolika, o man už savaites dvidešimt vieneri. Aš galima sakyti sugadinau vaikui gyvenima. Man buvo devyniolika, o jai šešiolika, bet man nerūpėjo, kai ją pagrobiau. Jei tik bučiau anksčiau supratęs savo veikmus.
Nuvažiavęs į kapines įsitraukiau žibintivėlį visgi jau vėlu. Suradęs Kate kapą atsisėdau. Manau jog ta diena ją tikrai palaidojo. Kai žiūrėjau į jos akis nebemčiau tos nekaltos Kate. Nors ji ir atsimins viska apie mane, bet ji nebebus tapati Kate. Nenoriu jos skaudint tik ne dar karta. Ji patyrė pakankamai per mane.
-Ką čia veiki?-pasigirdo švelnus balsas ir atsisukęs pamačiau Kate.
Ką ji čia veikia?!