Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

40 Skyrius

Atsidusęs pajungiau video ir prieš akis išdygo Camerono snukis.
-Kurva koks baisus,-kruptelėjo Niall ir tai sukėlė man šyspena.
Jis atsėdo prieš kamerą ir nusišypsojo savo kvaila šypseną.
-Labas Zayn, turbūt dabar kūrį planą, kaip mane užmušti, bet geroji dalis jog turiu tavo mergyte, kuri yra labai daili. Tas jos nekaltas veidelis, taip ir prašosi buti patvarkytas, bet...Deja tu ją sugadinai užstatydamas vaika,-šlykščiai pasakė ir atidarė duris, kur buvo Raise.
Daugiau nieko negirdėjau tik mačiau, kaip jis skriaudžia mano mažute. Viduje sukylo toks pyktis, jog iš nervu mečiau į sieną stiklinę. Užsiėmiau už galvos ir galvojau ką reikia daryti toliau.
-Visiems pasakai, jog ieškotu visame mieste ir už jo ribu. Man neįdomu ar jie turi darbų, jie turi savaite rasti Raise,-piktai pasakiau.
-Yra vienas namelis už miesto, bet ji saugo daug vyrų. Manau ten Cameronas,-pasakė Jeff.
-O kaip, tas jų seklys mūsų gretose?-pasidomėjau.
-Jis dingo. Manau pradėjo įtarinėti, arba jį pašalino dėl neteisingos informacijos,-truktelėjo pečiais.
-Paskambink visiems ir liepk važiuoti į sandėlius. Jei ten Camerono šutve, tai tuoj virs varšuota mėsa,-suburbėjau ir usžidėjau savo odine striuke,-Niall tu informuok mumis jei kartais Cameronas pasikviestu pastiprinimo.
-Gerai,-pasakė ir mes su Jeff išėjome.
Nuėjau prie savo mašinos ir įsėdau. Jeff važiavo man iš galo su savo mašiną, kol aš paliepiau Louis ir Liam, stebėti namą. Harry suskambino visiems kitiems ir jie jau buvo pakeliui prie to namo. Tikrai nepasigailėsiu Camerono. Jis atsiims, kad skriaudė mano mergaite.
Išgirdau, kaip skamba mano telefonas ir ištraukęs pamačiau Louis numerį.
-Klausau.
-Matau Camerona. Jis su kažkuo kalbasi ir jo pakalikai atitempia Raise.
-Nieko nedarykite. Aš tuoj busiu vietoje,-pasakiau,-Harry jau atvažiavo?
-Jo jis jau tupi medyje ir laukia savo eilės,-tyliau pasakė.
Nieko nebesakiau tik padėjau ragelį. Kai buvau vietoje, mašiną pastačiau kiek toliau ir radau vaikinus kurie typėjo pasislėpė už krūmų.
-Ką darome Malik?-paklausė Liam.
-Tegul snaiperis iššaudo apsauginius,-paliepiau ir Harriui parodžiau, kad pradėtu.
Stebėjau, kaip vienas po kito krito Camerono vyrai ir kai nebeliko lauke nieko, ėjau link durų. Vos tik priėjęs išgirdau, kaip Raises kukčiojimą ir atrodo įsijungė inkstintas žudyti. Įsiveržiau vidun ir užtaisiau ginklą. Įėjau į svetainę ir pamačiau Camerona ir pusnuogę Raise.
-Zayn?-sutrikęs pažiūrėjo į mane ir visi jo pakalikai į mane nustatė ginklus.
-Raise ateik čia,-pakviečiau ją ir ji greitai pribėgo prie manęs ir pasislėpė už nugaros.
-Zayn mūsų dešimt, o tu tik vienas,-nusijuokė.
Mirktelėjau jam ir nuaidėjo šūvis, kai pabiro lango šūkės ir vienas Camerono vyrų krito negyvas.
-Aš visada turiu užnugarį,-pasakiau,-Užsimerk,-paliepiau Raisei, ir šoviau tiesiai Cameronui į tarpkojį.
Į vidų subėgo visi mano vyrai ir aidėjo per visa namą šūviai. Jaučiau, kaip Raise vis kruptelį ir pamatęs už jos vyrą, greitai ją uždengiau ir man vėl pateike į sužeista koją. Nuspaudžiau gaiduką ir nušoviau tą vaikiną.
-Tu sužeistas...Zayn...Tu,-Raises kukčiojimas pasigirdo man už nugaros ir atsisukęs jai prie lupų pridėjau piršta, kad būtu tyliau.
Nepastebimai ją išsivedžiau į vidinį kiemą ir apsidairiau. Pažiūrėjau į jos ašarotas akis ir nuo savo marškiniu nuplėšiau skiaute ir apsirišau koją.
-Mažute lik čia, gerai?-paklausiau ir ji palinksėjo.
Grįžau į vidų ir dairiausi. Įėjęs įs svetainę radau kraujuojanti Camerona. Pritupiau prie jo ir suspaudžiau žandikaulį.
-Tu pralaimėjai,-pašaipiai pasakiau ir nusukau jam sprandą.
Aplinkui buvo pilna kraujo ir lavonų, ir tarp jų pamačiau sužeista Louis.
-Oh šūdas, brolau, gerai jauties?-paklausiau ir pribėgau prie jo.
-Gaidys pašovį petį,-suburbėjo ir sunkiai pakilo.
-Reikia sustabdyti kraujavimą,-pasakiau.
-Jėzau Zayn, geriau paklaust reikia kas tau negerai?-suprunkštė ir į vidų įėjo Jeff su Liam.
-Vežkite jį pas Niall jis sutvarkys jo žaisdą,-paliepiau ir jie linktelėje išvedė jį lauk.
Nuėjau pas Raise, kuri pamačius mane nuleido galvą. Turėčiau pykti ant jos, kad ėjo pas Camerona, bet dabar tik noriu ją apkabinti ir priglaustė prie savęs. Priėjau prie jos ir pritupęs pakėliau jos galvą.
-Aš atsiprašau,-sušniukštė nosimį.
-Shh,-apsikabinau ją.
Ji kaip mažas vaikas apsivyjo mano liemenį savo rankutėmis.
-Tu labai pyksti?-tyliai paklausė.
-Aš nepykstu. Juk žinai, kad negaliu ant tavęs pykti,-pabučiavau jos kaktą.
-Ar...ar Camerono nebėra?
-Nebėra mažute. Daugiau jis tau nieko nebedarys,-švelniai pasakiau ir vedžiausi ją iš čia,-Dabar užsimerk,-paliepiau, kai buvome netoli svetaines.
Ji pakluso ir ramiai ją pravedžiau pro visus lavonus. Kai buvome lauke nusivedžiau ją į mašiną ir jį atsisėdo gale.
-Jaučiausi prastai,-sudejavo ir įsėdau į mašiną.
Nuojauta kuždą, kad kažkas nutiks ne to.
-Zayn aš nežinau kas darosi, man skauda pilvo apačia,-suverkšleno ir paspaudžiau greičio pedalą.
-Pakentėk mažute, greitai busimę ligoninėje,-pasakiau ir nors skaudėjo koją, bet nerimas buvo didesnis.