Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

36 Skyrius

Zayn pažiūrėjo man į akis ir suklupo.
-O dieve Zayn,-apsiašarojus apglėbiau jį ir sukaupus jėgas pastačiau ant kojų.
-Man viskas gerai Ray,-su skausko aimana pasakė.
-Tu kraujuoji. Tave pašovė. Kur pašovė? Ar labai skauda?-greitai viska sumaliau ir apėjus pamačiau jog jį pašovė į koją.
-Tau reikia pas daktarus, sugebėsi nueiti iki durų?-paklausiau ir jis linktelėjo.
Permečiau jo ranką per savo petį ir lėtai vedžiau link ligoninės durų.
-Mažute nepersitempk,-sušnabždėjo, bet aš neklausiau.
Vos mums atidarius ligoninės duris, seselės pamačiusios pašautą Zayn, greita atvežė vėžymėlį.
-Kas nutiko? Kiek laiko jis kraujuoja?-klausinėjo manęs, bet aš sunkiai galėjau mastyti.
-Aš...Jis...Tai įvyko vos prieš penkias minutes,-sumikčiojau ir sekiau seselės, kurios greitai vežė Zayn į operacinę.
-Jums toliau eiti negalima. Palaukite laukiamajame,-šyptelėjo daktaras ir uždarė man prieš nosį duris.
Atsisėdau ant suoliuko ir iš nerimo kramčiau nagus. Tai tas Cameronas. Žinau tai. Atsimenu, kai jį pirma karta sutikau.
*
Pakėliau galvą ir pamačiau jog tai plikas kalinis su tatuiruote ant galvos.
-Turėtum būti atsargi, kai esi tokioje vietoje,-nusišy
psojo kraupia šypseną.
-Aš..Atsprašau,-tyliai pasakiau ir prie mūsų atsirado apsauginis.
-Atsiprašau panele, nepastebėjau kada pasimetėt,-nusi
šypsojo ir aš su juo nuėjau.
Tas kalinis šiurpus. Kai mes sustojom aš pasimečiau.
-Štai,-nusišypsojo...
*
Net nebučiau pagalvojus, jog jis dabar kenks mano mylimiems žmonėms. Dėl jo aš patekau į avariją, dėl jo galvojau jog Zayn miręs, dėl jo...Daug blogų dalykų nutiko per jį. Jis padurė mano mama, pašovė Zayn vien per sušikta viena diena. Kodėl jis lenda prie mūsų?! Na gerai, Zayn yra maniakas ir jo visada tyko pavojai, bet kodėl mano mama?! Kyle...Jis juk irgi toks, kaip Zayn. Turiu nueiti iki jo ir iki mamos.
Pakilau nuo suoliuko ir ėjau koridorių link mamos palatos. Maniau jog Kyle gadina man gyvenimą, bet dabar jis jį net gelbėja. O kažkada per prievarta dirbau jo striptizo klube.
Vos man įėjus į palatą, Kyle pakėlė galvą ir pamatęs mane silpnai nusišypsojo.
-Maniau, jog su Zayn išvažiavai,-pasakė ir aš vos valdžiau riedančias ašaras.
-Ji...ji pašovė,-sušnabždėjau.
-Tas niekšas,-sušnypštė jis ir pakilęs nuo kėdės priėjo prie manęs,-Žinau, jog esu tau daug blogo padaręs, bet aš pasikeičiau vos sutikau tavo mama. Ji taip jaudinosi dėl tavęs ir net neabejojo dėl mūsų santykiu. Kai tu pamatei mane savo namuose, ji suprato jog kažkas negerai, bet negalėjau pasakyti jai tiesos.
-Bet pasakei apie Zayn.
-Aš nesakiau jai apie Zayn. Ji pati sužinojo ir net norėjo nutraukti jūsų santykius, bet negalėjau jai leisti to, nes tai būtu lyg tavo mirties nuosprendis. Papasakojau jai visa jūsų istorija ir ji suprato jog Zayn tikrai tave myli. Taip ir yra. Aš maniau, jog jis po Maros neatsigaus, o paskui dar ir Jamet. Bet ru jį pakeitei. Labai. Jis dėl tavęs net gyvybe paaukotu,-šyptelėjo.
-O ji žino apie tave?-paklausiau nusivalydama ašaras, nors jos vistiek bėgo.
-Ne. Nedrįstu jai pasakyti, nors reikia,-atsiduso.
-Nesakyk. Matau jog tikrai ją myli, ir jai bus saugiau jei nežinos visos tiesos.
-Aš tau padariau tiek blogo, kodėl tu man vistiek padedi?
-Zayn irgi man padarė blogų dalykų, bet aš vistiek jį myliu ir dabar laukiuosi mūsų pirmagymio,-pasakiau nusišypsodama ir jis apstulbo.
-Tu laukiesi?-paklausė.
-Dvi savaitės ir dvi dienas. Tik niekam nesakyk, tik tu tai žinai be mūsų su Zayn.
-Zayn tėvas. Čia tai kosminis dalykas,-nusijuokė,-Sveikinu,-jis nuoširdžiai pasakė ir apsikabino.
Niekada apie tai nebūčiau pagalvojus, jog aš Kyle glėbi. Tai keista, bet žmonės keičiasi.
-Aš eisiu ir palauksiu naujienų apie Zayn,-nusišypsojau atsitraukdama.
-Jam viskas bus gerai,-šyptelėjo ir aš linktelėjus išėjau.
Grįžau prie operavinės ir atsisėdau ant fotelio. Nerimas vėl apėmė mano kūną ir negalėjau išmęsti blogų minčių lauk.
-Panele Jenner?-prie manęs priėjo daktaras.
-Taip?-greitai atsistojau.
-Operaciją pavyko, po kelių valandų jis turėtu pabūsti. Dabar perkelsime jį į palatą ir žiūrėsime jo bukle, nes ištiesų jis nemažai prarado kraujo, bet jis pasveiks,-šyptelėjo ir aš atsidusau iš palengvėjimo.
-Ačiū,-įsišiepiau ir jis linktelėjęs nuėjo.
Staiga suskambo majo tefonas ir įsitraukus pamačiau nežinoma numerį.
-Klausau,-atsiliepiau.
-Tic Tac, artėja tavo valandą Raise,-išgirdau duslų balsą.