Viskas vyko taip greitai, kad negalėjau suvokti. Stebėjau, kaip Raise kankinasi ir negalėjau niekuo padėti, nes į pasaulį ateina mūsų mažylis. Kai išgirdau kūdykio verksmą negalėjau nenusišypsoti. Iš Raises lupų pasigirdo atsidusimas ir po keliu sekundžiu mačiau, kaip nukerpama bambagyslė. Mažylis buvo suvyniotas ir nuneštas į kitą palatos pusę. Mačiau, kaip daktaras tvarko Raise ir valo nuo jos kraują. Nuėjau prie seselių ir stebėjau, kaip jos sveria mano mažyli, bei matuoja jo ugį.
-Tris kilogramai, penki šimtai gramų, ūgis keturiasdešimt vienas centimetras,-kalbėjo viena seselė, o kita užsirašinėjo.
Negalėjau valdyti šypsenos.
-Jums gimė berniukas ponaiti,-nusišypsojo ir viska sutvarkė padavė man jį.
Atsargiai laikiau jį savo rankose ir pabučiavau jo kumštuką.
-Labas vaikine,-pasisveikinau ir jis pradėjo čepsėti.
-Duokite jį mamytei,-pasakė daktaras.
Nuėjau prie Raises ir atsargiai padaviau jai berniuką. Jos akyse prisipildė ašarų ir kai mūsų akis susitiko aš švelniai nusišypsojau. Pasilenkiau ir pabučiavau ją. Atsitraukęs stebėjau, kaip ji išsitraukia krūtį ir pradeda maitinti mažylį.
-Jis panašus į tave,-nusišypsojo.
-Tėčio vaikas,-nusijuokiau.
-Koks jo vardas galėtu būti?-šyptelėjo.
-Tajus. Manau puikiai jam tiks,-pasiuliau.
-Taip,-palinksėjo.
-Myliu jumis,-pabučiavau ją vėl.
-O mes tave.
*Po mėnesio*
Girdėjau, kaip verkia Tajus ir tikrai žinau, kad šiandien Ray eilė eiti.
-Raise kelkis, Tajus,-sumurmėjau.
Ji tik suverkšleno ir jau ruošėsi keltis, kai sutrugdžiau jai.
-Atnešiu jį čia, gerai?-paklausiau.
-Gerai,-tyliai atsakė.
Nuėjau į Tajaus kambarį ir paėmiau jį ant rankų.
-Na ko neklaužada neleidi miegoti?-paklausiau ir jis lyg suprasdamas pačepsėjo,-Žinoma, kaip visada alkanas,-nusijuokiau ir nuėjau su juo į miegamajį.
Atsiguliau su juo į lovą ir Raise paėmus jį padavė krūtį. Apsikabinau ją iš nugaros ir pabučiavau jos nuogą petį. Girdėjau, kaip Tahus valgydamas čepsi ir taip visada. Po keliu minučių jis užmigo, kaip ir Raise. Paėmiau jį ir laikiau jį, kad atsirugtu ir, kai tai padarė paguldžiau jį ant savo krūtinės ir užsimerkiau.
Ryte atsibudau pirmas, nes Tajus vėl pravirko. Raise gulėjo į mano puse todėl paguldžiau prie jos mažyli ir padavęs jos krūtį pakilau iš lovos. Nusileidau į virtuvę ir dariau pusryčius. Kai gimė Tajus daug laiko skyriame jam, nes jis labai jau mėgstantis dėmesį.
-Labas rytas,-išgirdau Ray balsą ir atsisukęs pamačiau ją su mažyliu rankose.
-Labas mažute,-pabučiavau ją.
-Ką tik skambino tavo mama, klausė ar ko reikia vestuvėms. Kaip čia suprasti?-paklausė.
-Oh...Rimtai. Už dviejų savaičių aš tave vesiu,-atsargiai pasakiau ir, kaip ir tikėjausi ji supyko.
-Ir tu man tik dabar sakai? Juk man reikia suknelės, bateliu, susirasti kas padarys šukuosena. Čia ilgai ruoštis reikia,-burbėjo.
Jei ne Tajus ji dabar pradėtu ant manęs šaukti.
-Tau tereikai tik dėl savęs ruoštis, visa kita paruošiu aš,-švelniai pasakiau.
-Kodėl ankščiau nepranešei?-atsiduso.
-Nežinau. Norėjau vakare pasakyti, bet mama viska išdavė.
-Slapūnas,-pakštelėjo man į lupas ir padavė Taju,-Aš labai valgyti noriu.
-Iškepiau blynų.
-Nu ir vyrą turiu, geras visur.
-Ypač lovoje,-pasididžiuodamas pasakiau.
-Nesigynčiosiu, nes neturiu priekaištu,-sukikeno.
Nusijuokiau ir stebėjau, kaip ji pavalgo.
*Po dviejų savaičių*
*Raises pov*
-Aš labai jaudinuosi,-pasakiau, kai Trisha tvarkė mano plaukus, o mama manikiurą.
-Viskas bus gerai. Atrodysi nuostabiai,-ramino mane mama, o Trisha tik pritariamai linktelėjo.
Kai viska jau buvo baigta atsistojau prie didelio veidrodžio ir nužiūrėjau save.
-Atrodai nuostabiai,-išgirdau tėčio balsą.
-Ačiū,-nusišypsojau ir apsikabinau jį.
-Mano sūnus turės nuostabia žmoną, o jo sūnus nuostabia mama,-švelniai pasakė Trisha ir vos nepravirkau.
-Nesugadink mano meno,-linksmai pasakė mama.
-Jau turime važiuoti, Zayn vietoje,-pasakė įėjęs Niall ir mane pamatęs įsišiepė.
-Gražuole,-mirktelėjo ir aš tik nusišypsojau.
Kai važiavome link bažnyčios ir nerimo tryniau savo rankas. Bijojau. Labai. Aš išteku, kas galėjo pagalvoti. Vos privažiavus prie bažnyčios pradėjau sunkiai kvėpuoti.
-Nusiramink dukrą, viskas bus gerai,-ramino tėtis ir aš palinksėjau.
Sustojus mašinai lėtai išlipau iš jos ir įsikabinau į tėčio parankę. Kiti nuėjo į vidu, o aš pažiūrėjau į tėti.
-Tik nepaleisk manęs,-paprašiau.
-Niekada,-nusišypsojo.
Pasigirdus vestuvių maršui lėtai su tėčių įėjome į bažnyčią. Zayn pamatęs mane įsišiepė ir mačiau, kad jis jaudinasi ne ką mažiau nei aš. Žiūrėjau į jį ir atrodo nieko kito nėra aplinkui mane tik jis ir aš. Vos man priartėjus tėtis padavė mano ranką jam ir aš atsitojau priešais jį. Jis nuėmė nuo mano galvos nuomete ir šyptelėjo. Kūnigas sakė kalbą, o mes atkartojome jo žodžius.
-Amžinai,-pasakėmė kartu.
-Galite pabučiuoti nuotaką.
Zayn pasilenkė prie mano lupų ir joms susilietus pajutau milijoną šiurpuliukų.
-Myliu Tave Raise Malik,-nusišypsojo.
*PABAIGA*
YOU ARE READING
Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)
Fanfiction"2012 metų rugsėjo 2 dieną įvyko autostradoje avariją, kurį pražudė vaikiną ir smarkiai sužeidė keleivio vietoje sedėjusia merginą. Vaikinas vardu Calum Honer policijos teigimu yra ieškomas jau metus už mašinų vagystes, smurta prieš merginas ir natk...
