Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

22 Skyrius

-Tai įrodyk. Aš negaliu tavim patikėti, nes...nes tu esi ne tas pats Zayn, kurį pamylau,-atsidusau.

-Tu teisi. Negali manim pasitikėti. Tiesa sakant man nusispjaut ant tavęs,-jo balse girdėjosi šaltumas ir pagieža.

Ašarotomis akimis pažiūrėjau į jį ir nieko nesakius išėjau. Aš jam niekada nerupėjau. Visi pamate tokia sutriko ir jau žiojosi kažka sakyt, bet papurčiau galvą. Išėjau iš ligonines ir ėjau lėtai link savo mamos namų. Kokia aš kvaila jog išėjau iš ten, jog galvojau, kad Zayn mane myli. Jam aš buvau tik bandymas pamiršti kažkokia Mara.

Kai priėjau prie mamos namo durų pradėjau jaudintis. O jei ji nenorės manęs matyti? Surizikuosiu. Pabarbenau į duris ir neužilgo man jas atidarė mama. Ji sutriko mane matant, bet greitai pasitraukė ir leido įeiti. Koridoriuje kabėjo veidrodis ir pamačius savo nuverktas akis išsigandau ir vėl susigraudinau.

-Atsiprašau,-tyliai pasakiau ir ji priėjus apsikabino mane.

-Viskas gerai brangute,-sušnabždėjo ir glostė mano nugarą.

-Ne. Negerai. Jam aš nerūpiu,-sukukčiojau.

-Laikas pagydys mažute,-ramino.

-Aš myliu jį mama,-verkdama pasakiau ir ji kaip mačiau irgi susigraudino.

Nuėjome į svetainę ir atsisėdome ant sofos. Mano kvėpavimas trukinėjo, o nuo per didelio verkimo paskaudo akis. Atsirėmiau į mamos petį ir klausiausi, kaip ji niuniuoja man sena vaikystes dainą, kuria dainuodavo po tėčio mirties.

-Ar kada nors tas skausmas krūtinėje pradinks?-paklausiau.

-Taip mažute, pradinks,-šyptelėjo.

-Man skauda, labai skauda. Kodėl man? Kodėl? Jis viska sugadino mama, viska,-kukčiojau.

-Tu stipri ir ištversi tai.

-Ne mama. Ne. Jis tas, kuris mane pagrobė, jis pirmas mano vaikinas, jis išgelbėjo mane nuo daug ko, bet nuo vieno ne. Jis sudaužė mano širdį,-negalvodama pasakiau, bet ji nebuvo nustebus ar pikta, jog esu tokia kvaila įsimylėdama savo pagrobėja.

-Aš senai tai žinojau. Bet mažute paklausyk. Ne viskas yra tiesa ką jis tau galėjo pasakyti. Kai jis žiūrėjo į tave mačiau, koks jis laimingas.

-Tai tik buvo vaidyba,-sumurmėjau ir pakilau nuo sofos,-Ar galiu čia pasilikti?-paklausiau.

-Žinoma brangute, juk čia tavo namai,-nusišypsojo ir lėtai nuėjau į savo kambarį.

Atsiguliau į lovą ir žiūrėjau į lubas. Visi tie myliu, buvo tik apgaule, kiekvienas bučinys, prisilietimas nebuvo tikra. Aš jam buvau tik prakeiktas žaidimas. Nenoriu daugiau dairytis į praitį, ryt išvažiuosiu atgal į Ameriką.

*Zayn Pov*

*Po trijų dienų*

Mane šiandien jau paleido iš ligonines. Iš po ano karto, apie Raise nežinau nieko. Klausiau Niall bei Dean, bet jie nieko nežino. Turbūrt ji pas savo mama. Nežinau, kodėl anakart taip pasakiau, turbūt vaistų poveikis, bet privalau jos atsiprašyti.

Važiavau link Ray mamos namų ir pripažinsiu jaudinausi. Po velniais jaučiuosi lyg būčiau paauglys ir bijočiau jos tėvų reakcijos. Sustojau prie jos namo ir išlipęs kartojau ką turėčiau pasakyti. Priėjau prie durų ir pabarbenau. Neužilgo jos atidarė Ray mama.

-Zayn?-sutriko.

-Žinau jog dabar manot, kad esu idiotas, kiaulė, suskis ir taip toliau, bet man reikia pamatyti Raise,-greitai sumaliau.

-Raises nėra.

-Oh velnias. Gal žinote kur ji galėtu būti?-paklausiau.

-Ne, Zayn. Jos nėra Bradforde. Ji įskrido užvakar į Ameriką,-pasakė ir mano kūnas sustingo.

-Gal žinote adresą?

-Ne. Ji tik pasakė jog pas pažįstama, bet ji ten turi tik giminių, tai net nežinau,-atsiduso.

-Šūdas, ji amžinai daro sprendinus niekam nepranešus,-burbtelėjau.

-Tokia jau ji yra. Sėkmes ieškant,-nusišypsojo.

Paskambinau visiems savo pažįstamiems iš Amerikos ir paprašiau jog sužinotu kur gyvena Raise. Bandžiau jai skambinti, bet ji turbūt pasikeitus numerį. Aš toks asilas.

-Yra apie Ray žinių?-paklausė Dean.

-Ne. Ji lyg slėptusi,-sumurmėjau.

-Turėsi pasistengti, kad susigražintum ją. Ji juk mano dukrą, o žinant kokia jį, nėra ko tikėtis,-nusijuokė.

*Raises Pov*

Buvau pas tėčio tėvus, tai yra pas savo senelius. Mama žino kur aš ir sake jig manęs ieškojo Zayn, bet dėkui dievui neišdavė. Žinau ko jis siekia, bet šįkart nepasiduosiu. Turiu pabandyti gyventi be jo.

-Brangute laikas valgyt!-suriko močiute ir aš atsidusau.

Tos močiutes. Myliu ją, bet ji per daug globėjiška. Nusileidau laiptais žemyn ir nuėjau į svetainę kur buvo patiekta vakariene.

-Eik valgyt ir tai kuda, kaip šakalys,-nusišypsojo.

Pavalgiusi vėl grįžau į kambarį ir įsitraukiau telefoną iš kišenės. Buvo žibute nuo mamos "Zayn turi ryšiu New York mieste, būk atsargi". Oh god kodėl jis toks užsispyres. Jei jis mane ras, tikrai pasiduosiu.

*Zayn Pov*

Negaliu patikėti jog tikrai žadu dirbti su Kyle vien tam jog sužinočiau, kur Raise.

-Malonu girdėti jog prašai mano pagalbos,-nusijuokė Kyle, kai įleidau jį į savo namus.

-Apsivemsiu,-suburbėjau.

-Taigi truputi per daug leidai jai sužinot apie Mara, taip?

-Oh užsičiaupk. Nenoriu apie ta stierva kalbėti,-sumurmėjau.

-Tu nustebtum sužinojęs jog ji dirba Conorui,-nusijuokė.

-Eik tu, rimtai?

-Jo. Taigi, kad jau vėl žadi bendradarbiauti su manimi, nors tikrai nepažadu jog nenužudysiu tavęs, norėčiau, kad su kai kuo sutiktum.

-Su kuo?-paklausiau.

-Tu atvesi man gyva Conora.