Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

4 Skyrius

*Raise Pov*
Norėjau apsilankyti ant tėčio ir savo kapo. Keista, bet tokia tiesa. Nesuprantu kam tas kapas iš vis reikalingas aš gi nemirus. Na taip, policija sako jog tai dėl mano saugumo ir bla bla bla. Kur gi ne. Įėjus į kapines susigužiau. Čia nejauku ir man nelabai patinka lankytis čia, bet šiandien, kai sužinojau apie daugelį žmonių, turiu čia apsilankyti. Priėjus savo kapą pamačiau tą vaikiną iš sapnu. Kaip ten jo vardas...Zack...Ne...Koks skirtumas pamenu jo pavarde-Malik.
-Ką čia veiki?-paklausiau ir jis greitai atsisuko į mane.
Jo mina buvo keista ir nesuprasi ar jis piktas, ar nustebęs.
-Tavęs to paties norėčiau paklausti,-sumurmėjo atsistodamas.
-Na čia mano kapas, o ne toli tėčio, tai manau turiu ką čia veikt,-šyptelėjau.
-Tavo kapas? Keista jog tu tai žinai.
-Žmogau aš net žinau kas tu, taip kad...-pavarčiau akis.
-Na ir kas aš?-paklausė prieidamas arčiau.
-Tu vienas iš tu pagrobėjų,-ramiai pasakiau ir manau kitos merginos bėgtu, rėktu, bet aš jo nebijau.
-Tai nemanai jog antra karta pagrobsiu?-paklausė, bet aš tik nusijuokiau.
-Jei būtum norėjęs, butum vos pamatęs mane pagrobęs, bet deja tu nereaguoji per daug stipriai. Vis dėl to aš žinau kas tu, ir tavęs vis dar ieško dėl mano pagrobimo,-perspėjau.
-Abu žinom jog tu nepasakysi kas aš toks,-šyptelėjo.
-Jie jau žino Malik,-pamelavau ir jo akis iš pykčio pajuodavo, o suspausti kumščiai pabalo.
-Nežaisk au ugnimi Jenner,-suurzgė.
-Och dabar Jenner, o kur dingo gražute?-sarkastiškai paklausiau.
Jis buvo nustebęs, kad atsimenu tai, bet juk atmintis man grįžta po truputi. Aš tik neatsimenu pasjutibiu dalyku iki avarijos
dalyku kurie man svarbiausi.
-Kiek žinau tu turėtum būti tai pamiršus.
-Atmintis grįžta ir, kai visiškai tave atsiminsiu, pažadu sunaikinsiu tave Malik,-piktai pasakiau ir nuėjau nuo jo.
-Labai abejoju Jenner!-surėkė, bet aš toliau ėjau neatsigręždama.
Mano širdis plakė, kaip pašėlus, o pyktis vis neatslugo. Jis mane pagrobė, atėmė man normalu gyvenimą, buvo pirmasis man vaikinas ir elgesi taip lyg jam aš nerūpėčiau. Sapnuose jis kitoks, jis mielas, o čia...Jis tikras mani...Asilas! Tikrai melavau apie tai jog jį sužlugdysiu, aš ne tokia. Man tik reikia sužinoti, kodėl patekau į avariją ir kodėl, kai jį pamatau man norisi verkti. Nejau jis buvo viso to kaltė? Na ką teks laukti kol atmintis grįš, o tai tikrai ilgai užtruks. Grįžus vėl namo, įlipau pro langą ir atsiguliau į lovą nusirengus. Nieko kito nenoriu apart saldaus miego.

Ryte atsikėlus jaučiausi kiek geriau. Nesapnavau nieko ir tai kiek nervina, nes man reikia sužinoti apie save daugiau.
Pakilus iš lovos nuėjau į vonią ir nusirengiau. Atsisukau šilto vandens ir prisipyliau vonia. Man reikia atsipalaiduoti. Patikrinus ar vanduo pakankamai šiltas įlipau į vonią ir atsiguliau. Šiltas vandenukas iškart atpalaidavo visus raumenys ir iš malonumo užsimerkiau. Akyse pradėjo mirguliuoti vaizdai ir atrodo galva tuoj plyš.
...-Tylėk jis jau negyvas.
-Tu meluoji! Jis gyvas!...Zayn, prašau pabusk!...Zayn maldauju pabusk, aš myliu tave myliu...
Akyse mirguliavo daug šviesų ir neryškus veidai. Net nepastebėjau, kaip atsidūriau po vandenių ir stengiausi išnirti, bet lyg kažkas laikė mane po vandenių. Akyse pradėjo temti iki kol tapo visiška tamsa.
*Zayn Pov*
-Noriu jog surastumėt tą suski, jis dar neatsiemė už kai ką,-sumurmėjau ir Jeff su kitų vaikinų išėjo ieškoti.
Į vidu įėjo Kyle su Josh, senu mano bosų kuriam kažkada dirbau.
-Sveikas Zayn,-pasisveikino Josh, o aš tik pavarčiau akis.
-Ko jums čia?-paklausiau.
-Argi taip reikia pasitikti savo draugus?-nusijuokė Kyle.
-Koks susireikšminimas. Niekas nesakė jog jus man draugai,-šyptelėjau, bet jie nieko nesakė.
-Atėjom paklausti dėl verlso. Tavo procentai mažėja Zayn ir tai prie gero neprives,-pasakė Kyle.
-Man nesvarbu. Aš tarp to šūdo nebedirbsiu,-ramiai pasakiau.
-Juk žinai, jog į šita verlsą įėjęs lengvai neišeisi,-sumurmėjo Josh.
-Savo puse aš atidaviau Jack, o Jack miręs vadinasi merginos priklauso niekam. Ir be to, ten vien kekšės, taip, kad galit pasiimti.
-Tu jas tokias pavertei Zayn,-šyptelėjo Kyle.
-Ne, jos pačios tokios virto. Kelios iš jų buvo normalios,-paprastai pasakiau ir žinau jog jie suprato apie ką aš.
-Kalbi apie Kate Jenner taip?-paklausė Josh ir linktelėjau.
-Och graži buvo mergaite, gaila jog mirė,-pašaipiai pasakė Kyle ir norėjau jį nušaut, bet jiems nebūtina žinot, kad aš vis dar jos nepamiršau.
-Buvo,-pabrėžiau,-Gerai neždinkitęs iš čia,-paliepiau ir jie išėjo iš mano kabineto.
Iš stalčiaus įsitraukiau sąsiuvinį ir pavartęs kelius puslapius radau Kate nuotrauką kur ji pusnuogė vartėsi ant lovos. Jums turbūt keista, kad nebandau jos suigrąžinti, kai ji čia, gyva, bet aš negaliu. Ji vėl paklius į pavojų ir tikrai neiškęsiu jei ji tikrai mirtu.
-Zayn!-išgirdau rėkianti Harry ir po keliu minučių į kabinetą įsiveržė tas beprotis.
-Ko čia rėkauji?-paklausiau.
-Radom Tommy, jis žino apie Kate,-prabilo ir greitai su juo išėjau.
Nuvažiavom į sandėlius ir ten buvo visa mano šaika. Įėjau į pastatą ir prie kėdės radau pririšta tą išgamą.
-Pakliuvai ane?-paklausiau ir jis tik davė man piktą žvilgsnį.
-Nori dar karta būti pašautas tik šįkart galutinai?-sumurmėjo ir aš nusijuokiau.
-Na tavo bosas tikrai klyšas,-pasišaipiau.
-Jis pribaigs tave ir tavo kekše!-surėkė ir nieko nelaukęs trenkiau jam viena smūgi iš kairės.
-Nerėk,-paliepiau,-Taigi sakyk kur slepiasi Cameronas,-pasakiau, bet jis tylėjo.
Užsidėjau kastetą ir trenkiau jam kelis smūgius.
-Nu tu pats sau duobę kasies?-atsidusau, bet jis tik įspjovė kraują iš burnos ir pažiūrėjo į mane su pašaipa.
-Tu apgailėtinas jei manai, kad taip aš prabilsiu,-nusijuokė.
-Tau priminti ana karta, kai buvai pakliuvęs man? Jui nenorim tai pakrtoti?-šyptelėjau ir mačiau, kaip jis išsigando.
-Cameronas tave nužudys.
-Turėjo progą, bet prašovė,-sukikenau,-Jeff!-surėkiau ir jis greitai prisistatė.
-Taip?
-Parodyk jam mūsų mylima triuka,-nusijuokiaubir jis linktelėjo.
Išėjau iš pastato ir prisidegiau cigarete. Žiūrėjau, kaip link manęs atbėga Harry ir maldauju dievo jog geros naujienos.
-Kas nutiko?-paklausiau pamatęs jo persigandusia mina.
-Kate,-jis tik tiek ištarė ir mano kūnų nuėjau baugai.