-Labas Raise,-apsikabino mane Waliyha ir aš tik nusišypsojau.
-Laba diena,-pasisveikinau su Zayn tėvais, kurie nebuvo patenkinti.
Įleidau juos vidun ir uždariau duris.
-Mažute kas čia atsivilko?!-suriko Zayn iš virtuvės.
-Ateik,-pasakiau ir jis atėjęs iš virtuvęs sutriko pamatęs savo tėvus ir sese.
-Labas Zayn,-pasisveikino Zayn tėvas.
-Labas,-sumurmėjo jis.
-Einam geriau į svetainę,-pasiūliau.
Visi nuėjome į svetainę ir Zayn mane pasodino šalia savęs. Jaučiausi nejaukiai, kai Zayn tėvai stebėjo mano pilvą.
-Kodėl mūsų nesupažindinai su savo mergina?-pyktelėjo Zayn tėvas.
-Nemačiau tam tikslo,-truktelėjo pečiais.
-Jei ne Waliyha, net nebūtume sužinoje, kad tu iš vis turi mergina. Dar pasirodo, kad ji nieščia. Ko mes dar nežinome Zayn?-kalbėjo jo mama.
Sėdėjau nuleidus galvą ir bijojau į juos pažiūrėti. Jaučiau, jog Zayn kūnas įsitempęs ir tai nieko gero nežada.
-Na dabar jau žinote,-ramiai pasakė jis.
-Tėti, mama. Manau nemetas pyktis, juk Raise yra nieščia,-prabilo Waliyha.
Nemėgstu, kai visur kišamas mano nieštumas, bet šįkart norėjau už tai padėkoti.
-Tu teisi,-atsiduso Zayn mama,-Aš Trisha, o čia Zayn tėvas Yaser,-prisistatė.
-Raise,-šyptelėjau.
-Kada gims jūsų mažylis?-paklausė Trisha.
-Spalio vidurį,-atsakė Zayn.
-O tai čia jau kita mėnesi,-nusišypsojo.
-Matau ant rankos žiedas. Zayn jau pasipiršo?-pasidomėjo Yaser.
-Taip,-linktelėjau.
-Na daug mums ko Zayn nepasakojo,-šyptelėjo Trisha.
-Norite arbatos?-paklausiau.
-Taip, ačiū,-šyptelėjo jie ir aš nuėjau į virtuvę.
Neužilgo pas mane atėjo Waliyha.
-Negaliu patikėti, kad Zayn susitupėjo. Kai paskutini karta tave mačiau, maniau, jog tokia gera kaip tu jį paliks greitu metu. Bet...Kaip matau jus tikrai vienas kita mylite,-šyptelėjo.
-Ko tik dėl tavo brolio nepadarysi,-nusijuokiau.
-O jis prieš tave nesmurtauja?-tyliai pasidomėjo ir aš sutrikus atsisukau į ją.
-Žinoma ne,-pasakiau ir padėjau arbatos puodelius ant padėklo.
-Duok nunešiu,-pasiūlė ir paėmus iš manęs nuėjo į svetainę.
Nusekiau ją ir vėl atsisėdau prie Zayn.
-Taigi kiek laiko jus pažįstami?-paklausė Yaser.
-Keturis metus ir penkis mėnesius,-vėl atsakė Zayn.
Kaip jis viska taip gerai žino?
-O tai ilgas laiko tarpas. O tarp jūsų viskas gerai?-atsargei paklausė Trisha.
Trubūt ji klausia ar Zayn nesmurtauja prieš mane.
-Jis nemuša manęs, jei turite tai omeny,-šyptelėjau.
-Už tat tu mane muši,-pašaipiai pasakė.
-Kada taip buvo?-pasipiktinau.
-O tas kartas, aki trenkei man iš keptuvės? Manai man neskaudėjo?-skundėsi.
-Tu trenkei jam iš keptuvės?-nusijuokė Yaser.
-Buvo už ką,-sukryžiavau rankas.
-Ot radai moterį,-juokėsi Waliyha.
-Ir nesiskundžiu tuo,-pabučiavo mane žandą ir aš išraudau.
-Tai kada vestuvės?-paklausė jie.
Tylėjau. Nežinau ką sakyti, juk mes apie tai nekalbėjome. Niekada.
-Manau mažyliui gimus,-atsakė Zayn.
Pažiūrėjau į jį ir jis mirktelėjo man. Pajaučiau, kaip mažylis man įspyria ir sukandau dantis. Zayn uždėjo savo ranka man ant pilvo ir lėtai jį glostė, kas ramino mažyli. Išgirdau, kaip skamba Zayn telefonas ir jis mane pabučiavęs nuėjo paiimti telefono. Laukiau jo ir girdėjau, kaip jis sako, kad tuoj atvažiuos.
-Atsiprašysiu,-pasakiau ir nuėjau pas Zayn,-Kur važiuosi?
-Jį pagavo.
YOU ARE READING
Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)
Fanfiction"2012 metų rugsėjo 2 dieną įvyko autostradoje avariją, kurį pražudė vaikiną ir smarkiai sužeidė keleivio vietoje sedėjusia merginą. Vaikinas vardu Calum Honer policijos teigimu yra ieškomas jau metus už mašinų vagystes, smurta prieš merginas ir natk...
